Pirmajam Pasaulio lietuvių kongresui bei Pasaulio lietuvių sąjungai – 90
Paroda surengta, pasitelkus daugybę dokumentų iš Vrublevskių bibliotekoje saugomo Draugijos užsienio lietuviams remti (DULR), veikusios Nepriklausomoje Lietuvoje 1932–1940 metais bei jos 1935 m. rugpjūčio 11–17 d. Kaune surengto pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso archyvo. Parodos dokumentai taip pat atspindi kongreso įkurtos Pasaulio lietuvių sąjungos (PLS), Kaune veikusios 1935–1940 metais ir išsikėlusios tikslą tautinės ideologijos pagrindu vienyti lietuvių išeivijos kultūrines ir ekonomines organizacijas, įkūrimą bei veiklą; pristatomas šios sąjungos 1937–1940 Kaune leistas iliustruotas žurnalas „Pasaulio lietuvis“, jo darbuotojai bei turinys. Vaizdinis parodos pasakojimas rodo, jog minimu laikotarpiu, 1932–1940 metais, Lietuvos valdžia, o ypač patys emigravę lietuviai dėjo dideles pastangas išlaikyti lietuvybę. Šia paroda norima atkreipti dėmesį į emigracijos temą – daug lietuvių pasklidę po pasaulį, todėl labai svarbu, kad jie nenutaustų, išsaugotų savo lietuviškas šaknis, telktųsi bendriems darbams Lietuvos labui.
-
2025-07-14„Drąsiai palaikęs Lietuvą ir lietuvius“
Tado Stanislovo Vrublevskio 100-osioms mirties metinėmsMinėdama savo mecenato 100-ųjų mirties metinių sukaktį, LMA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Drąsiai palaikęs Lietuvą ir lietuvius“: Tado Stanislovo Vrublevskio 100-osioms mirties metinėms“. Jos pavadinime įrašyti Mykolo Biržiškos (1882–1962), vieno iš Vrublevskio bičiulių, žodžiai nusako Vrublevskio požiūrį į lietuvius. Pats būdamas lenkas, bet laikydamas save LDK palikuoniu, vienu iš paskutinių jos piliečių, Vrublevskis buvo itin tolerantiškas įvairių tautybių asmenims, gynė juos politinėse bylose, dalyvavo Vilniaus lietuvių ir gudų kultūrinėje veikloje, nepritarė Vilniaus prijungimui prie Lenkijos. Parodoje atskleidžiama, ar (ir kiek) Vrublevskis mokėjo lietuviškai, su kokiais lietuviais bičiuliavosi, kas rodo jo dėmesį lietuvių kultūrai ir apskritai Lietuvai.
-
2025-06-11Japonistika Vrublevskių bibliotekoje
Jau kuris laikas jaučiamas susidomėjimas japonų kultūra, estetika, gyvenimo būdu. Vien per pastaruosius metus surengta pastebimai daug parodų, išleistas nemenkas skaičius mokomojo, informacinio, pažintinio pobūdžio knygų. Vrublevskių biblioteka pirmą kartą pabandė į vieną vietą surinkti su Japonija susijusius leidinius. Spaudinių chronologija apima XIX amžiaus pradžią – XXI amžių. Į šią laiko atkarpą sutilpo per 90 pavadinimų įvairaus žanro dokumentų: knygos, albumėliai, kalendoriai, atvirukai, nuotraukos, periodiniai leidiniai. Dalis šių leidinių biblioteką pasiekė mainų partnerių dėka (Japonijos fondas, „Nippon“ fondas), dalis padovanota privačių asmenų (Petro Leonavičiaus, Bilo Lemėjaus (Bill Lemay) asmeninės bibliotekos), kitos – įsigytos paties Tado Vrublevskio. Galiausiai, parodą papildo šiuolaikinių autorių knygos, neretai išverstos į daugelį kalbų. Šios parodos perlai – Retų spaudinių skyriuje saugomi ir tik neseniai identifikuoti senosios japonų graviūros albumėliai – vieno jų autorystė priklauso garsiam „ukijo-ė“ žanro atstovui – Kacušikai Hokusajui (Katsushika Hokusai). Kviečiame į kelionę po įkvepiančius Edo ir Meidži laikotarpius, pažintį su tradiciniais japonų menais – medžio raižinių graviūromis, susitikimus su šiuolaikiniais Lietuvos ir užsienio rašytojais.
Visos virtualios parodos
-
-
-
-
-
-
-
-
2024-11-26Petras Leonas: prisiminimų punktyrais
-
-
2024-11-08Faciendi libros plures non est finis
-
-
-
-
-
-
-
2024-04-08Išminties tyrėjas. Imanueliui Kantui – 300
-
-
-
-
-
-
-
-
-
2023-11-17Vilniaus cechai XV–XIX a. dokumentuose
-
-
-
2023-09-2810 punktų apie Vladislavą Sirokomlę
-
-
-
-
-
-
-
-
2022-05-18Pasirinkęs fizikos poeziją
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
2021-01-25Petrui Vileišiui – 170
-
2020-12-31Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus
-
-
2020-12-14Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100
-
-
-
-
-
