Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190
2022-aisiais sukako 190 metų nuo Prūsijos Lietuvos tautosakininko, Tilžės aukštesniosios mergaičių mokyklos mokytojo ir direktoriaus Kristijono Barčo (Christian Bartsch, 1832–1890) gimimo. Šia proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, kuria norima priminti mažai žinomą, tačiau lietuvių tautosakos mokslui itin nusipelniusį šviesuolį – Kristijoną Barčą ir lietuvių tautosakos skelbimo aplinkybes XIX a. Prūsijos Lietuvoje. Barčo pavardė lietuvių tautosakos istorijoje nėra taip gerai žinoma kaip Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840), Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno (1811–1881), Simono Stanevičiaus (1799–1848) ar kitų tautosakos rinkėjų. Skaitytojams ir parodos žiūrovams mažai žinomas ir K. Barčo parengtas rinkinys „Dainų balsai. Melodieen litauischer Volkslieder“ (I–1886, II–1889). Šį Vokietijoje išleistą rinkinį lietuvių folkloro tyrėjai laiko ne tik stambiausiu, bet ir vienu reikšmingiausių melodijų rinkiniu lietuvių muzikos istorijoje. Tai buvo pirmas ir paskutinis Mažosios Lietuvos dainų rinkinys – su juo baigėsi XIX amžiaus Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkimas.
-
2022-12-05Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500
2022-aisiais minime 500-ąsias spaudos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metines. 1522 m. Vilniuje rusėnas Pranciškus Skorina išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, žyminčią didžiulės svarbos permainų Lietuvos kultūroje pradžią. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija tapo knygas spausdinančių, tai yra moderniausias savo metui informacijos bei komunikacijos priemones ir būdus įsisavinusių, Europos šalių bendrijos nare. Tai nebuvo atsitiktinis įvykis. Jį sukėlė kelios priežastys, o lėmė iškiliausi ano meto Lietuvos valstybės, kelių konfesijų, mokslo ir kultūros žmonės. Apie tai pasakojama šioje parodoje.
-
2022-09-14„Nors vandenyje, o lieka pėdos“: akademikui Steponui Kolupailai – 130
Parodoje pristatomi svarbiausi moksliniai S. Kolupailos darbai hidrologijos, melioracijos, kartografijos srityse. S. Kolupaila garsėjo kaip žmogus, sugebėjęs derinti mokslinę veiklą su visuomenine: daugybės draugijų narys, skautas, taip pat aistringas keliautojas, kraštotyrininkas, fotografas, mokslo populiarintojas. Jo akademiniai pasiekimai buvo įvertinti ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir JAV. S. Kolupailai teko gyventi sudėtingų istorinių pervartų laikotarpiu, bet jis niekada neužmiršo Lietuvos, kiek galėdamas dirbo jos labui.
Visos virtualios parodos
-
-
2022-05-18Pasirinkęs fizikos poeziją
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
2021-01-25Petrui Vileišiui – 170
-
2020-12-31Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus
-
-
2020-12-14Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100
-
-
-
-
-
