Faciendi libros plures non est finis
1454 metų spalį italų humanistas Enea Silvio Piccolomini (1405–1464), būsimasis popiežius Pijus II, lankydamasis Frankfurte sutiko nežinomą „vir mirabilis“ – nepaprastą žmogų (nėra žinoma, ar tai buvo pats Johannesas Gutenbergas, ar kažkas iš jo padėjėjų). Pasakodamas apie šį susitikimą 1455 metų kovo 12-os laiške kardinolui Juanui Carvajalui (apie 1400–1469) Piccolomini teigė matęs kelioliką lapų iš 158 ar net 180 identiškų Biblijos egzempliorių, kuriuos galima skaityti be akinių, ir stebėjosi knygos atsiradimo sparta. Tuo metu jis dar nežinojo, kad ateityje jo matyta ir kitos XV amžiuje išspausdintos knygos bus pavadintos inkunabulais, o jų dauginimo greitis tik didės. Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo minėto susitikimo – 1494-aisiais – vokiečių humanistas Sebastianas Brantas pirmą kartą išspausdinto satyrinę alegoriją „Das Narrenschiff“ (liet. „Kvailių laivas“). Po trejų metų – 1497-aisiais – šis veikalas buvo išverstas į lotynų kalbą pavadinimu „Stultifera navis“. Vienas šios knygos skyrių buvo pavadintas „Apie knygų nenaudingumą“. Jame Kvailys pasakoja, kad turi daugybę knygučių, kurias retai skaito, o net ir perskaitęs nelabai ką supranta, bet saugo jas, pagarbiai laiko, nuvalo dulkes... Dar jisai skundžiasi, kad sunku peržvelgti visą atsiradusių knygų kiekį, rašančiųjų įvairovę, sunku visoje toje gausybėje atrasti tiesą, nes žmogų blaško knygų gausybė ir nėra galo knygų gausinimui. Skundas, kad knygų gausinimui nėra galo (lot. „Faciendi libros plures non est finis“), puikiai tiko pavadinti virtualią parodą, kurios autorei Agnei Zemkajutei, kaip ir minėtam Kvailiui, nebuvo lengva aptarti per mažiau nei pusšimtį XV amžiaus metų išspausdintų knygų įvairovę. Ką ji pasirinko, apie ką nusprendė kalbėti, ką parodyti, kviečiame žiūrėti parodą.
-
2024-10-08
Kai gyvenimas tampa istorija.
Profesoriui Juozui Virbickui – 852024 m. spalio 8 d. žymiam Lietuvos zoologui Juozui Virbickui (1939–2006) – Lietuvos mokslų akademijos nariui korespondentui, profesoriui, habilituotam daktarui būtų sukakę 85-eri metai. Šia proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Kai gyvenimas tampa istorija: profesoriui Juozui Virbickui – 85“. Joje apžvelgiami svarbiausi mokslininko veiklos ir gyvenimo faktai, kurie iliustruoti knygomis ir fotografijomis. Parodoje eksponuojama tik dalis šio mokslininko darbų. Visą profesoriaus mokslinės veiklos palikimą galima rasti – knygoje „Profesorius Juozas Virbickas: mokslininko ir ichtiologo kelias“, kurią parengė Jadvyga Olechnovičienė ir Vytautas Kesminas. Joje ne tik kolegų prisiminimai, bet ir dar niekur neskelbti profesoriaus dienoraščio tekstai. Mokslinis palikimas suregistruotas Tamaros Arnastauskienės ir Algimanto Jakimavičiaus parengtoje ir 1999 m. išleistoje bibliografijos rodyklėje, kuri papildyta vėlesniais mokslininko darbais ir išspausdinta monografijoje apie J. Virbicką.
-
2024-09-11
Atomas – mano gyvenimas
Akademiko Adolfo Jucio 120-mečiui2024 m. rugsėjo 12 d. minime 120-ąsias žymaus Lietuvos mokslininko ir mokslo organizatoriaus akademiko Adolfo Jucio (1904–1974) gimimo metines. Šiai sukakčiai skiriama virtuali paroda „Atomas – mano gyvenimas“. Tai atnaujinta 2014 m. paroda.
Visos virtualios parodos
-
2024-04-08
Išminties tyrėjas. Imanueliui Kantui – 300
-
2023-11-17
Vilniaus cechai XV–XIX a. dokumentuose
-
2023-09-28
10 punktų apie Vladislavą Sirokomlę
-
2022-05-18
Pasirinkęs fizikos poeziją
-
2021-01-25
Petrui Vileišiui – 170
-
2020-12-31
Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus
-
2020-12-14
Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100