Publishing
Publishing aesthetically designed books was the most important task of the 27 Book Lovers. Debates on what to publish had been going on since early 1931. There were attempts to commission scholars to write works on book history. Chaim Nachman Shapira (1894–1943), a professor at Vytautas Magnus University, was asked to write a history of the Jewish book in Lithuania, and Georg Gerullis (1888–1945), a renowned Baltist hailing from Vilkyškiai, was approached regarding the history of the book in Lithuania Minor, but both refused. After that, the society decided to focus on classic literature. In total, 10 editions were published. All publishing processes, from establishing the repertoire to ordering paper, were carried out by members themselves.
Jurgio Gerulio atvirlaiškis XXVII knygos mėgėjams. Vokietija, 1931 m. vasario 20 d.
LMAVB RS F59-21, lap. 36
Baltisto Jurgio Gerulio (Georg Gerullis, 1888–1945), gyvenusio Vokietijoje, pranešimas, jog jis negalįs priimti XVII knygos mėgėjų prašymo parašyti Mažosios Lietuvos knygos istoriją: „Galvojau šen ir ten, betgi turiu atsisakyti. Mat, man terūpi knygų turinys ir kalbos faktai. Vien tuo atžvilgiu studijuoju knygų istoriją, o apie spaustuves visai menkai težinau. Tai p. Vaclovo Biržiškos sritis.“ Tad išsamios Mažosios Lietuvos knygos istorijos teko laukti iki pat 1996-ųjų, kol pasirodė Domo Kauno monografija „Mažosios Lietuvos knyga“, apibendrinusi ir anksčiau skelbtus Vaclovo Biržiškos bei įvairių kitų humanitarų Mažosios Lietuvos kultūros istorijos tyrimus.
Baltisto Jurgio Gerulio (Georg Gerullis, 1888–1945), gyvenusio Vokietijoje, pranešimas, jog jis negalįs priimti XVII knygos mėgėjų prašymo parašyti Mažosios Lietuvos knygos istoriją: „Galvojau šen ir ten, betgi turiu atsisakyti. Mat, man terūpi knygų turinys ir kalbos faktai. Vien tuo atžvilgiu studijuoju knygų istoriją, o apie spaustuves visai menkai težinau. Tai p. Vaclovo Biržiškos sritis.“ Tad išsamios Mažosios Lietuvos knygos istorijos teko laukti iki pat 1996-ųjų, kol pasirodė Domo Kauno monografija „Mažosios Lietuvos knyga“, apibendrinusi ir anksčiau skelbtus Vaclovo Biržiškos bei įvairių kitų humanitarų Mažosios Lietuvos kultūros istorijos tyrimus.
Paryžiaus meno spaustuvės sąskaita. Paryžius, 1933 m. liepos 11 d.
LMAVB RS F59-250, lap. 26
Vytauto Kazimiero Jonyno vardu išrašyta Paryžiaus meno spaustuvės sąskaita (1300 frankų) už Vaižganto portreto spausdinimą. Visi spaudos reikalai buvo tvarkomi per tuo metu Paryžiuje studijavusį V. K. Jonyną. Vaižganto portretas – vienintelis draugijos leidinys, spausdintas užsienyje.
Vytauto Kazimiero Jonyno vardu išrašyta Paryžiaus meno spaustuvės sąskaita (1300 frankų) už Vaižganto portreto spausdinimą. Visi spaudos reikalai buvo tvarkomi per tuo metu Paryžiuje studijavusį V. K. Jonyną. Vaižganto portretas – vienintelis draugijos leidinys, spausdintas užsienyje.
XXVII knygos mėgėjų valdybos posėdžio protokolas. Kaunas, 1935 m. kovo 15 d.
LMAVB RS F59-101, lap. 15
Protokolas, spausdintas ant firminio popieriaus, pasirašytas sekretoriaus Viktoro Cimkausko ir pirmininko Kazio Bizausko. Pagrindinis posėdyje svarstytas klausimas – draugijos leidinio Vaižganto „Milžinų dvasios“ leidybos reikalai: kaštai, savikaina, platinimas.
Protokolas, spausdintas ant firminio popieriaus, pasirašytas sekretoriaus Viktoro Cimkausko ir pirmininko Kazio Bizausko. Pagrindinis posėdyje svarstytas klausimas – draugijos leidinio Vaižganto „Milžinų dvasios“ leidybos reikalai: kaštai, savikaina, platinimas.
„Spindulio“ spaustuvės sąskaita už XXVII knygos mėgėjų leidinių spausdinimą. Kaunas, 1937 m. rugsėjo 22 d.
LMAVB RS F59-238, lap. 26
Draugijos leidinius iš pradžių ketinta spausdinti užsienyje (Marija Urbšienė aiškinosi galimybes Prancūzijos spaustuvėse), bet pasirodė, kad tai brangu, todėl devyni iš dešimties draugijos leidinių buvo išspausdinti Kaune (septyni – „Spindulio“ spaustuvėje, du – „Varpo“), tik kai kuriems popierius buvo užsakytas iš užsienio. „Spindulio“ akcinės bendrovės direktorius buvo draugijos narys Kazys Puida (1934 metais iš draugijos išstojo), spaustuvei vadovavo aktyvus narys Antanas Rucevičius, o vienas iš šios spaustuvės skyriaus vedėjų, irgi aktyvus knygos mėgėjas, buvo Jonas Strazdas.
Draugijos leidinius iš pradžių ketinta spausdinti užsienyje (Marija Urbšienė aiškinosi galimybes Prancūzijos spaustuvėse), bet pasirodė, kad tai brangu, todėl devyni iš dešimties draugijos leidinių buvo išspausdinti Kaune (septyni – „Spindulio“ spaustuvėje, du – „Varpo“), tik kai kuriems popierius buvo užsakytas iš užsienio. „Spindulio“ akcinės bendrovės direktorius buvo draugijos narys Kazys Puida (1934 metais iš draugijos išstojo), spaustuvei vadovavo aktyvus narys Antanas Rucevičius, o vienas iš šios spaustuvės skyriaus vedėjų, irgi aktyvus knygos mėgėjas, buvo Jonas Strazdas.
Viktoro Petravičiaus laiškas-pasiūlymas XXVII knygos mėgėjams. Kaunas, 1936 m. spalio 25 d.
LMAVB RS F59-169, lap. 298
Viktoras Petravičius siūlo XXVII knygos mėgėjams išleisti jo iliustruotą liaudies pasaką „Gulbė karaliaus pati“. Jis įsitikinęs draugijos „aukštu žinojimu knygos mene“, t. y. visiškai pasitiki XXVII knygos mėgėjais – knygos meno žinovais.
Viktoras Petravičius siūlo XXVII knygos mėgėjams išleisti jo iliustruotą liaudies pasaką „Gulbė karaliaus pati“. Jis įsitikinęs draugijos „aukštu žinojimu knygos mene“, t. y. visiškai pasitiki XXVII knygos mėgėjais – knygos meno žinovais.
XXVII knygos mėgėjų laiškas Viktorui Petravičiui. Kaunas, 1937 m. spalio 10 d.
LMAVB RS F59-190-237, lap. 197
Draugijos valdybos atsakymas į Viktorui Petravičiui rūpimus klausimus dėl jo iliustruotos knygos „Gulbė karaliaus pati“. Liuksusiniai egzemplioriai įsigijami taip: vienas egzempliorius – nemokamai, kiti pirktini po 20 Lt; už iliustracijų klišes dailininkui sumokėta, tad jos lieka draugijos nuosavybė; kol pirmoji šios knygos laida dar neišparduota, antrą kartą leisti neketinama.
Draugijos valdybos atsakymas į Viktorui Petravičiui rūpimus klausimus dėl jo iliustruotos knygos „Gulbė karaliaus pati“. Liuksusiniai egzemplioriai įsigijami taip: vienas egzempliorius – nemokamai, kiti pirktini po 20 Lt; už iliustracijų klišes dailininkui sumokėta, tad jos lieka draugijos nuosavybė; kol pirmoji šios knygos laida dar neišparduota, antrą kartą leisti neketinama.
Vytauto Steponaičio laiškas Antanui Rucevičiui. Kaunas, 1940 m. kovo 26 d.
LMAVB RS F59-242, lap. 40
Vytautas Steponaitis rašo draugijos redaktoriui-stilistui Antanui Rucevičiui dėl „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ trečio tomo rengimo. Medžiaga šiam tomui jau buvo sukomplektuota ir pradėta rinkti spaustuvėje, tik 1940 metų įvykiai ir draugijos panaikinimas sutrukdė jam išvysti dienos šviesą. Iškalbi detalė – prierašas laiško gale: „Atsiprašau, kad duodu darbo, bet galiu kreiptis tik į patį, nes Jakšto Kaune nėra“. Majoras Petras Jakštas buvo pulkininko leitenanto V. Steponaičio pagalbininkas, padėdavęs tvarkyti įvairius leidybos reikalus.
Vytautas Steponaitis rašo draugijos redaktoriui-stilistui Antanui Rucevičiui dėl „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ trečio tomo rengimo. Medžiaga šiam tomui jau buvo sukomplektuota ir pradėta rinkti spaustuvėje, tik 1940 metų įvykiai ir draugijos panaikinimas sutrukdė jam išvysti dienos šviesą. Iškalbi detalė – prierašas laiško gale: „Atsiprašau, kad duodu darbo, bet galiu kreiptis tik į patį, nes Jakšto Kaune nėra“. Majoras Petras Jakštas buvo pulkininko leitenanto V. Steponaičio pagalbininkas, padėdavęs tvarkyti įvairius leidybos reikalus.
Antano Rucevičiaus pastabos dėl „Gulbės karaliaus pačios“ įrišo. Kaunas, 1939.
LMAVB RS F59-241, lap. 44
Pasaulinei 1939 m. Niujorko parodai meninės knygrišystės meistrui Tadui Lomsargiui (1905–1942) buvo užsakyta įrišti Viktoro Petravičiaus iliustruotą knygą „Gulbė karaliaus pati“. Antanas Rucevičius priekaištavo, kad padaryta dėžutė, o ne futliaras, įrišas be šilko priešlapių ir kt. Nežiūrint gana griežtos kritikos, ši T. Lomsargio įrišta knyga buvo išsiųsta į Niujorką. Be jos, Niujorko parodoje buvo eksponuojamos dar dvi kitų leidyklų T. Lomsargio meniškai įrištos knygos. Kur jos dabar, nežinoma.
Pasaulinei 1939 m. Niujorko parodai meninės knygrišystės meistrui Tadui Lomsargiui (1905–1942) buvo užsakyta įrišti Viktoro Petravičiaus iliustruotą knygą „Gulbė karaliaus pati“. Antanas Rucevičius priekaištavo, kad padaryta dėžutė, o ne futliaras, įrišas be šilko priešlapių ir kt. Nežiūrint gana griežtos kritikos, ši T. Lomsargio įrišta knyga buvo išsiųsta į Niujorką. Be jos, Niujorko parodoje buvo eksponuojamos dar dvi kitų leidyklų T. Lomsargio meniškai įrištos knygos. Kur jos dabar, nežinoma.