29Objektai(-ų)

Indėlio į Lietuvos mokslą ir kultūrą paletė

Kultūros pamatas: švietimas, mokslas, menas ir religinis gyvenimas turi būti iškelti į tam tikras aukštumas...

Mokslo keliu

Po studijų aspirantūroje Algirdas Gaižutis 1970–1979 m. dėsto filosofijos, estetikos ir dailės istorijos kursus būsimiems architektams, doktorantams Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1972 m. apgina filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Apie meninės vertybės prigimtį“, o 1984 m. – habilitacinį darbą „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas“. 

Lietuvos mokslų akademijoje

Mokslas Algirdui Gaižučiui tampa pagrindine gyvenimo prasme, jis nenuilstamai darbuojasi mokslo organizavimo srityje. Perėjęs į Lietuvos mokslų akademiją, 1985–1987 m. Algirdas Gaižutis dirbo Istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju, Estetikos ir menotyros skyriaus vadovu.
Perkėlus Estetikos ir menotyros skyrių į Filosofijos, sociologijos ir teisės institutą, 1987–1989 m. išrinktas jo direktoriaus pavaduotoju, pradėjo formuoti būsimąjį Kultūros ir meno institutą (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
1989–1992 m. Algirdas Gaižutis vadovavo Kultūros ir meno institutui, jo Estetikos skyriui. Institute lietuvių meno ir kultūros istorijai tyrinėti Gaižutis subūrė nemažą būrį kvalifikuotų mokslininkų. 

1990 m. Algirdas Gaižutis išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1991 m. – Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininku (unikalus atvejis – eiti šias pareigas perrinktas tris kartus), 1998 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1999–2003 m. – Lietuvos mokslo tarybos kolegijos narys, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininkas.
2001–2003  m. Algirdas Gaižutis  – Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas.
Nuo 2016 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas.

Dėl Lietuvos švietimo ateities

Jis daugiau negu mokytojų mokytojas (prof. habil. dr. Marija Baršauskaitė)

1970 m. pradėjo dėstyti Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), vėliau pedagoginę veiklą tęsė Vilniaus Pedagoginiame (vėliau – Edukologijos) universitete, kuriam penkiolika metų vadovavo (2003–2018 m.). Į universiteto gyvenimą akademikas įnešė daug novatoriškumo, meniškumo, dinamiškumo ir ryškių demokratinių permainų .

Jo iniciatyva universitete įsteigtos vardinės auditorijos, įamžinančios iškilias asmenybes: arkivyskupą Mečislovą Reinį, edukologę Meilę Lukšienę, Lietuvos ir užsienio rašytojus, menininkus – Leonardą Da Vinčį, Gėtę, Hemingvėjų ir daugelį kitų.

Universiteto studentai Rektorių Algirdą Gaižutį vadino savu, sėmėsi iš jo išminties, optimizmo ir džiaugėsi, turėdami galimybę betarpiškai su juo pabendrauti. „Auklėjimas yra ne tik logikos, bet ir širdies užsiėmimas“ – yra sakęs Algirdas Gaižutis.

Buvo išrinktas Kauno dailės instituto tarybos pirmininku, Lietuvos muzikos akademijos senato nariu.

Turiningą ir reikšmingą Lietuvai bendradarbiavimą su kitomis užsienio mokslo ir ugdymo institucijomis rodo daugybė Algirdui Gaižučiui suteiktų apdovanojimų.

2007 m. jam suteiktas Baltarusijos valstybinio Maksimo Tanko pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas; jis apdovanotas Vroclavo universiteto aukso medaliu.
2009 m. A. Gaižutis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lenkijai" Komandoro kryžiumi. 
2010 m. jam suteiktas Kijevo valstybinio Michailo Dragomanovo pedagoginio universiteto garbės daktaro ir Gardino valstybinio Jankos Kupalos pedagoginio universiteto garbės daktaro vardai; jam įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo įsteigta nominacija „Šviesuolis 2010“. 

2011 m. A. Gaižučiui suteiktas Krokuvos edukacinės nacionalinės komisijos pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas.
2010 m. Algirdas Gaižutis buvo Europos pedagoginių universitetų asociacijos valdybos narys, 2012 m. buvo Vilniaus miesto švietimo tarybos pirmininkas.
2012 m. jam suteiktas Tarptautinės humanistinės pedagogikos asociacijos Riterio vardas ir įteiktas aukso ženklas „Širdis ir gulbė“ ir Armėnijos valstybinio Chačaturo Aboviano pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas; jis apdovanotas Europos pedagoginių universitetų asociacijos medaliu „Už ypatingus
nuopelnus universitetų raidai“. 
2014 m. A. Gaižučiui suteiktas Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos (Vokietija) garbės daktaro vardas; jam įteiktas Indonezijos Respublikos ambasados Lietuvos  Respublikai ir Danijos Karalystei garbės ženklas.

Algirdas Gaižutis dalyvavo rengiant per 100 mokslo daktarų ir habilituotų daktarų (vadovavo doktorantams, buvo komitetų narys, oponentas).

Kultūros ir politikos sankirtoje

1992–1993 metais akademikas ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko patarėjo švietimo, mokslo ir religijų klausimais pareigas, tačiau, paties jubiliato žodžiais tariant, „poetiška širdis nebeatlaikė“ ir jis nutarė grįžti prie mokslo ir meno.

2003 m. – buvo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo narys. 
2003–2006 m. – Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos narys.
2004 m. – ėjo laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento konsultantas nacionalinės švietimo, ugdymo, mokslo politikos klausimais pareigas.
2005 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, tačiau mandato atsisakė, liko eiti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus pareigas.

Pareigų ir užsiėmimų skrynioje dugno nematyti... (G. Zemlickas)

Už gražių ir garbingų titulų, pareigų, statusų ir vardų –  mecenatas, akademikas, patarėjas, pirmininkas, narys, viceprezidentas, profesorius, dėstytojas, daktaras, direktorius, pavaduotojas, rektorius, oponentas, recenzentas, konsultantas, menininkas kūrėjas, Komandoras, kūrėjas ir kultūros puoselėtojas – slypi įgimto talento, sugebėjimo susikaupti ir sistemingai dirbti žmogus. 

Algirdo Gaižučio apsisprendimas tarnauti kultūrai, o per ją – ir tautai, leido Akademikui eiti daugybę visokių pareigų, būti atsakingam už daugelį svarbių dalykų. 
Akademikas – daugybės leidinių redaktorius. Nuo 1994 m. žurnalo „Menotyra“ ir tęstinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, nuo 1995 m. – „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, nuo 1992 m. – „Lietuvos sakralinė dailė“ vyriausiasis redaktorius, mokslo ir meno žurnalų „Problemos“, „Santa“, „Humanistica“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Dailė“ ir kt. redkolegijų narys.

Akademikas yra vienas iš rimčiausių lietuviškosios fotografijos mokyklos teorijos kūrėjų, paskelbęs ne vieną teorinį ir analitinį straipsnį, parašęs recenzijų, nuolat bendraujantis su šios jauniausios meno srities kūrėjais.
1994 m. Tarptautinė fotografijos meno federacija (FIAP), Paryžius (UNESCO) už indėlį į fotomeno istoriją, kritiką, teoriją Algirdui Gaižučiui suteikė Garbės vardą. 
1996 m. Algirdas Gaižutis išrinktas Lietuvos švietimo veiklos „Žinijos“ draugijos prezidentu. 
Lietuvai žengiant į Europos Sąjungą, 2002 m. Algirdas  Gaižutis vadovavo Europos Sąjungos ir Ateities Lietuvos forumui.

2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija jam suteikė menininko kūrėjo vardą. 
2009 m. – Lietuvos žalingųjų įpročių prevencijos tarybos narys.
Nuo 2009 m. Algirdas Gaižutis yra Lietuvos olimpinės akademijos tikrasis narys.

Akademikas bendradarbiauja su MČTAU (Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas). Jo 20-mečio proga už glaudų bendradarbiavimą ir paramą, stiprinant universiteto mokslo ir studijų bazę, akademikui Algirdui Gaižučiui suteiktas MČTAU Garbės mecenato vardas.
2012 m. suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.
2012 m. už nuopelnus Vilniaus miestui įteiktas Žygimanto Augusto medalis.

Nepaprastai platus gyvenimo veiklos ir siekimų laukas, daugybė įgyvendintų gyvenimo planų – tokia menų ir mokslų sandūroje dirbančio Akademiko darbų paletė. 

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku