Įvadas

    XVIII amžius lietuvių istoriografijoje neretai vadinamas Prūsijos Lietuvos raštijos klestėjimo amžiumi. To meto Prūsijos Lietuva neįsivaizduojama be dviejų lituanistikai reikšmingų ir nusipelniusių Milkų šeimos atstovų – tėvo Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753) ir jo sūnaus Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807). Brendę XVIII a. mokslo ir kultūros centre Karaliaučiuje ir baigę tenykštį Lietuvių kalbos seminarą, jie aktyviai įsijungė į lituanistinę veiklą ir svariu indėliu prisidėjo prie lituanistikos plėtotės.
    Tėvas Petras Gotlybas lituanistikos istorijoje žinomas kaip itin darbštus XVIII a. lietuvių raštijos talkininkas. Jis bendradarbiavo rengiant Naująjį Testamentą (Karaliaučius, 1727) ir pirmąją spausdintą lietuvišką Bibliją (Karaliaučius, 1735), buvo Jono Berento (Johann Behrent, 1667–1737) talkininkas rengiant naują lietuvišką giesmyną (Karaliaučius, 1732), prisidėjo prie rankraštinio anoniminio žodyno Clavis Germanico-Lithvana (XVII–XVIII a. sandūra) kūrimo, vertė giesmes ir Prūsijos valdžios įsakus, dirbo Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro docentu. Įkvėpti uoliai visą gyvenimą lietuvių raštijai dirbusio tėvo pavyzdžio, lituanistinėje veikloje taip pat reiškėsi Milkų sūnūs: Teodoras Gabrielius (Theodor Gabriel Mielcke, 1728–1762), Kristijonas Gotlybas ir Danielius Frydrichas (Daniel Friedrich Mielcke, 1739–1818).
    Iš Milkų šeimos vyrų labiausiai lietuvių raštiją praturtino Kristijonas Gotlybas. Literatūrinę veiklą jis pradėjo amžiaus pabaigoje kilusia žymiąja filologine polemika su Prūsijos Lietuvos raštijos darbuotoju, Trempų kunigu Gotfrydu Ostermejeriu (Gottfried Ostermeyer, 1716–1800) dėl lietuviškų giesmių redagavimo ir giesmynų sudarymo principų. 1788 m. jis parengė poleminį traktatą, kuriame kritikavo netinkamą G. Ostermejerio eilėdarą, vertimą, kalbos klaidas ir kt. Po šios polemikos Kristijonas Gotlybas gavo oficialiojo Prūsijos valdžios įsakų vertėjo vietą. Jo plunksnai priklauso kelių įsakų vertimai, kurie, kaip pažymi doc. dr. Žavinta Sidabraitė, yra ankstyviausi iš šiandien žinomų lietuviškų Kristijono Gotlybo parengtų publikacijų.
    Aktyviai diskutavęs dėl lietuviško giesmyno sudarymo principų, Kristijonas Gotlybas pats rašė ir vertė giesmes. 1806 m. jis parengė ir išleido reformuotą giesmyną Senos ir naujos krikščioniškos giesmės, 1800 m., padedamas talkininkų, populiaraus vokiečių postilių autoriaus Johanno Gottlobo Heymo (1738–1788) rinkinio pagrindu parengė ir išleido pamokslų rinkinį Mišknygos.
    Vis dėlto, lituanistikos istorijoje Kristijonas Gotlybas Milkus pirmiausia minėtinas kaip 1800 m. parengto dvikalbio Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyno (Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Wörterbuch) sudarytojas. Šis leksikografijos darbas buvo parengtas 1747 m. pasirodžiusio Pilypo (Philipp Ruhig, 1675–1749) ir Povilo Frydricho (Paul Friedrich Ruhig, apie 1721–po 1784) Ruigių žodyno pagrindu, taip pat papildytas Jokūbo Brodovskio (Jakob Brodowski, 1692–1744) iki šių dienų išlikusio ir šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau – LMAVB) saugomo (RS F137–15) rankraštinio žodyno medžiaga. Lietuvių kultūros istorijai reikšmingos trys Kristijono Gotlybo parengto žodyno pratarmės bei po jų įdėtas garsiojo Europos filosofo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Immanuelio Kanto (1724–1804) palydimasis žodis Draugo prierašas (Nachschrift eines Freundes).
    Kitas reikšmingas Kristijono Gotlybo Milkaus darbo vaisius – 1800 m. lietuvių kalbos gramatika Lietuvių kalbos mokslo pradmenys (Anfangsgründe einer littauischen Sprachlehre) su pirmąkart paskelbtu skyreliu apie lietuvių poetiką (Kurze Anleitung zur littauischen Poesie). Jame pirmą kartą buvo pateikti du iki tol niekur neskelbti Kristijono Donelaičio (1714–1780) Metų fragmentai bei paties Kristijono Gotlybo išversta vieno žymiausių XVIII a. vokiečių poeto švietėjo Christiano Fiurchtegoto Gelerto (Christian Fürchtegott Gellert, 1715–1769) pasakėčia Kūlikas (Der Drescher). 
    Įkvėptas K. Donelaičio kūrybos, Kristijonas Gotlybas Milkus ėmėsi originalios grožinės kūrybos lietuvių kalba. Lietuvių raštiją jis praturtino XVIII a. pab.–XIX a. pr. parašydamas pirmąją lietuvišką istorinę poemą Pilkainis, kurios rankraštinis nuorašas šiandien saugomas LMAVB.
    XVIII a. viduryje formavosi lietuvių kalbos vadovėlių ir chrestomatijų užuomazgos. Lituanistikos istorijai Kristijonas Gotlybas Milkus nusipelnė kaip 1787 m. Prūsijos valdžios įsakymu lietuviškose mokyklose imto vartoti pasaulietinio turinio skaitinių vadovėlio Kūdikių prietelius vertėjas. Tai populiaraus vokiečių pedagogo švietėjo Friedricho Eberhardo von Rochovo (1734–1805) ugdomųjų knygelių laisvas vertimas. Išugdytas šeimoje, kurioje buvo puoselėjama pagarba ir meilė lietuvių kalbai, Kristijonas Gotlybas Milkus tapo vienu produktyviausių XVIII–XIX a. sandūros lietuvių raštijos veikėjų, bemaž visą gyvenimą paskyrusiu lituanistinei veiklai. 
    LMAVB sukaupta nemažai įvairaus dokumentinio paveldo, siejamo su Prūsijos Lietuva. Šia paroda norėta išryškinti vieno iš svarbiausių Prūsijos Lietuvos lituanistų – Kristijono Gotlybo Milkaus nuopelnus mūsų kultūros istorijoje, parodyti jo lituanistinį palikimą, šiandien saugomą šioje bibliotekoje.

Parodos ir tekstų autorė dr. Kotryna Rekašiūtė
Publikavo Audronė Steponaitienė