Antanui Vienuoliui-Žukauskui – 140

2022 m. balandžio 7 d. sukanka 140 metų, kai gimė rašytojas, publicistas, farmacininkas, visuomenės veikėjas Antanas Vienuolis-Žukauskas. Prisimindami šią sukaktį, kviečiame peržiūrėti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų dokumentų vaizdus, iliustruojančius jo gyvenimą ir veiklas.

A. Žukauskas gimė 1882 m. balandžio 7 d. Anykščių rajono Ažuožerių kaime pasiturinčių valstiečių šeimoje. Buvo vienintelis sūnus, turėjo keturias seseris. 

Baigė rusišką Anykščių pradžios mokyklą. Remiamas tėvų ir vyskupo Antano Baranausko, 1895–1900 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Priklausė lietuvių gimnazistų savišvietos būreliui, kurį suorganizavo Jonas Biliūnas. Nejautė didelės pareigos mokytis, puikius pažymius gaudavo tik iš mėgstamų dalykų – istorijos, geografijos. Ketvirtoje klasėje buvo paliktas antriems metams. Atsisakęs tapti kunigu, neteko tėvų ir vyskupo paramos.

1900 m. A. Žukauskas išvyko į Maskvą, dirbo vaistinės mokiniu. 1903 m. išlaikė provizoriaus padėjėjo egzaminą. 
1903 ar 1904 m. sukūrė vieną pirmųjų kūrinių – legendą „Apie Karalienės liūną“.

1903–1907 m. A. Žukauskas gyveno ir dirbo įvairiuose Rusijos imperijos miestuose: Kaliazine, Železnovodske, Tbilisyje. Daug keliavo. 
1905 m. 47 dienas buvo įkalintas už dalyvavimą demonstracijoje. Kalėjimo įspūdžius vėliau perteikė apybraižoje „Kalėjime“.

Ištremtas iš Tbilisio, persikėlė į Vladikaukazą. Įkvėptas didingos gamtos, sukūrė legendas „Amžinasis smuikininkas“ ir „Užkeiktieji vienuoliai“. 

1907–1918 m. dirbo vaistinėje Maskvoje. Maskvos universitete studijavo farmaciją, klausė literatūros paskaitų. 1910 m. įgijo provizoriaus laipsnį. Dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje. Bendradarbiavo Aušrinėje, Vaivorykštėje, Lietuvių balse, Santaroje. Pasirašinėjo A. Vienuolio slapyvardžiu. Atskiromis knygelėmis Aušrinė išspausdino pirmuosius A. Vienuolio-Žukausko leidinius – apsakymus „Grįžo“ ir „Paskenduolė“.

1911 m. A. Vienuolis-Žukauskas kartu su kitais lietuviais farmacininkais ėmė leisti laikraštį Farmaceutų reikalai. 

1913 m. A. Vienuolis-Žukauskas vedė Zofiją Jackūnaitę. Šeima susilaukė sūnaus Stasio. Šeiminis gyvenimas nesiklostė, šeima iširo. Sūnus ilgainiui liko gyventi su tėvu.
Pirmojo pasaulinio karo metais A. Vienuolis-Žukauskas dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje. 
1918 m. grįžo į Lietuvą, kartu su kitais vaistininkais Vilniuje įsteigė vaistų sandėlį, Anykščiuose įkūrė „Provizoriaus A. Žukausko ir J. Adomėno bendrovės vaistinę“. 
1919 m. pradžioje bolševikai užėmė Anykščius, A. Vienuolis-Žukauskas buvo areštuotas, bet išsisuko ir išvyko į Kauną. Kaune 1919–1920 m. dirbo Spaudos biure, buvo laikraščio Lietuva karo korespondentas, rašė reportažus apie nepriklausomybės kovas.
 

1920 m. redagavo paskutinį, trečiąjį, žurnalo Veja numerį, vėliau leidinys bankrutavo. 

Vėliau A. Vienuolis-Žukauskas dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, bendradarbiavo spaudoje. 1920 m. kovo 14 d. įsteigus Lietuvių meno kūrėjų draugijos Literatūros sekciją, buvo išrinktas jos sekretoriumi. 

1922 m. A. Vienuolis-Žukauskas grįžo į Anykščius. Per teismą iš buvusio verslo partnerio perėmė vaistinę. Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, 1923 m. buvo išrinktas Centro komiteto Kaune Klaipėdos kraštui remti Anykščių skyriaus prezidiumo nariu, iždininku.

1924 m. A. Vienuolis-Žukauskas susituokė su Leokadija Ermušaite, susilaukė dukters Laimos. 

1927 m. gegužės 1 d. Anykščiuose įkūrė pirmąjį memorialinį muziejų Lietuvoje, skirtą Antanui Baranauskui. Išsaugojo A. Baranausko klėtelę, kaupė poeto ir šeimos relikvijas, rūpinosi jų apsauga. 1945 m. buvo paskirtas šio muziejaus direktoriumi, juo liko iki mirties. 

1929–1930 m. keliavo po Vokietiją, Austriją, Italiją. Sukūrė romaną „Viešnia iš šiaurės“, kurį pats labai vertino, bet sulaukė kritikos dėl perdėto sentimentalumo. 
Dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos kūrime, J. Basanavičiaus ir J. Biliūno draugijų veikloje, rėmė skautus. 
1938 m. už nuopelnus literatūrai buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 1939 m. buvo apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių Žvaigždės medaliu. 
Bendradarbiavo Skaitymuose, Naujojoje Romuvoje, Vaire, Židinyje, Dienovidyje ir kituose periodiniuose leidiniuose.

Per 1940–1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpį buvo nacionalizuota vaistinė, sūnus Stasys suimtas. Grįžęs į Anykščius 1941 m. rudenį, A. Vienuolis-Žukauskas 1941–1944 m. vėl dirbo savo buvusioje vaistinėje. 1944 m. vaistinės pastatas per bombardavimą buvo sugriautas, vėliau A. Vienuolis-Žukauskas prie farmacinės veiklos nebegrįžo. 
1944–1945 m. mokytojavo Anykščių gimnazijoje, dėstė rusų kalbą. 
Šelpė gimines. Su žmona karo ir pokario metais globojo priglaustus vaikus. Finansavo marmurinio A. Baranausko biusto Anykščių bažnyčioje sukūrimą. 
Dukra Laima su šeima prieš antrąją sovietų okupaciją pasitraukė į Vakarus, rašytojas teigė, kad nežino, kur ji gyvena. Bijodamas dėl įkalinto sūnaus ir savo likimo, antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo priverstas atiduoti duoklę sovietinei ideologijai: parašė apysaką „Išdukterė“ ir romaną „Puodžiūnkiemis“, redaktoriams-cenzoriams leido taisyti savo kūrinius.

1940–1941 ir 1945–1957 m. A. Vienuolis-Žukauskas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1954 m. dalyvavo sovietinių rašytojų suvažiavime Maskvoje. Sovietiniu laikotarpiu gavo ne vieną apdovanojimą.

1947, 1951, 1957 m. buvo išrinktas LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Pasisakė prieš Vilniaus krašto lenkinimą ir lietuviškų mokyklų uždarymą. Dvasiškai ir materialiai rėmė lietuvius tremtinius.
Mėgo keliauti, ne kartą lankėsi Kaukaze.

Savo sodyboje ir muziejuje priimdavo gausias ekskursijas, mėgo svečius vedžioti po vaizdingas Anykščių apylinkes.

Mirė 1957 m. rugpjūčio 17 d. Palaidotas savo sodyboje Anykščiuose.
A. Vienuolis-Žukauskas – pripažintas lietuvių literatūros klasikas. Anot Juozo Stonio, Vienuolio prozoje susilieja tautiškas istorijos procesų vaizdavimas ir psichologizmo kupina žmogaus sielos analizė, talentingai perteikiamas peizažas, kaimo aplinka. Meniškiausiais laikomi kaimo tematikos ir memuariniai apsakymai, legendos. Stambiausi kūriniai: romanai „Prieš dieną“, „Kryžkelės“, „Viešnia iš šiaurės“, „Ministeris“, apysakos „Inteligentų palata“, „Vėžys“, drama „1831 metai“, kiti. 1920–1944 m. išleista 12, 1953–1955 m. – 7, 1985–1988 m. – 6 A. Vienuolio-Žukausko raštų tomai. 

Naujausi A. Vienuolio-Žukausko ir jam atminti skirti leidiniai

Literatūra:
Šaltenis, Rapolas. A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais. Vilnius: Vaga, 1982.
Stonys, Juozas. Antano Vienuolio vertybės. In: Vienuolis, Antanas. Grįžo: apsakymai, apysakos, legendos. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011, p. 5–10. (Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius, nr. 25).
Vaičiulaitis, Antanas. Vienuolis-Žukauskas, Antanas. In: Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966, t. 34, p. 22–28.

Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė