Įvadas

Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ ištakos siekia Odesą, kur lietuviai kūrėsi jau nuo XIX a. pabaigos.
Suaktyvėjus kultūriniam visuomeniniam Odesos lietuvių gyvenimui, 1900 metais D. J. Blyno, A. Griciaus ir kitų iniciatyva buvo įkurta slapta Odesos lietuvių savitarpio šalpos draugija (oficialiai įkurta 1905 m. Lietuvių šelpimo draugijos Odesos mieste pavadinimu). Draugija rūpinosi kultūrine veikla, rengė lietuviškus vaidinimus. 1905 metais įkurta lietuvių parapija, veikė parapijos pradžios mokykla. Daugiausiai dirbo ir bendruomenę kūrė Zigmas Žemaitis bei Mykolas Sleževičius, taip pat aktyviai veikė Juozas Paršaitis-Gabrys, Juozas Meis, Dominykas J. Blynas. 1905 metais Mykolas Sleževičius atstovavo Odesos lietuvius Didžiajame Vilniaus Seime. 
1906 metais D. J. Blynas ir kiti visuomenės veikėjai įkūrė Odesos lietuvių kultūros susivienijimą „Rūta“. Mykolas Sleževičius buvo vienas žymiausių jos narių. 
Baigęs studijas Odesoje ir grįžęs į Vilnių, Mykolas Sleževičius ėmėsi iniciatyvos įkurti kultūrinę lietuvių draugiją Vilniuje. Jo bei Andriaus Domaševičiaus pastangomis 1908 m. rugsėjo 25 d. buvo įregistruota nauja lietuvių draugija, kurios įstatai (parengti pagal Odesos „Rūtos“ draugijos įstatus) patvirtinti 1908 m. spalio 9 d. Draugijai suteiktas tas pats „Rūtos“ pavadinimas.
1909 m. sausio 11 d. sušauktas steigiamasis susirinkimas, kuriame M. Sleževičius paaiškino „Rūtos“ tikslus ir uždavinius – jungti ir kultūriškai šviesti Vilniaus ir jo apylinkės lietuvius. Buvo sudarytas 66 draugijos narių sąrašas, išrinkta dvylikos narių taryba ir 4 kandidatai į tarybos narius. Draugijos pirmosios tarybos pirmininku išrinktas agronomas Jonas Masiulis, vicepirmininku – dr. Andrius Damaševičius, sekretoriumi – Mykolas Sleževičius, nariai: Jonas Basanavičius, Pranciškus Valteris, Ansas Buožis, Genovaitė Sapkauskaitė, Teofilius Juodvalkis, Jurgis Šlapelis, Čepukaitis, M. Vagonis. 

Draugija numatė rengti vaidinimus, šokių vakarus, vaikų šventes, skaityti paskaitas, steigti knygynus, skaityklas, labdaringas draugijas, darbų paieškų biurus (kontoras), leisti knygas ir atskiras knygeles apie Vilniaus „Rūtos“ veiklą. Draugijos patalpose numatyta įsteigti biblioteką. Siekdami greičiau pradėti darbą, steigėjai savo vardu išnuomojo patalpas Šv. Jurgio pr. 22 (dab. Vilniaus mažojo teatro pastate Gedimino pr. 22). Pinigus nuomai skyrė patys steigėjai, juos parėmė Jonas Basanavičius, Augustinas Paškevičius ir inžinierius Petras Vileišis. 
Vilniaus „Rūtos“ nariais galėjo būti asmenys, gavę dviejų draugijos narių rekomendacijas. Į draugiją buvo priimami įvairių pažiūrų žmonės – kairiųjų demokratų, socialdemokratų, kraštutinių dešiniųjų šalininkai.
Oficialus „Rūtos“ draugijos patalpų atidarymas įvyko 1909 m. sausio 24 dieną. Jo metu kun. Juozas Tumas pašventino draugijai išnuomotas patalpas. Ilgainiui „Rūta“ tapo ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos kultūrinės veiklos centru ir mėgstamiausia sueigų vieta, kurioje lankėsi inteligentai, darbininkai, tarnaitės. Įsteigtos bibliotekos skaitykloje buvo visi to meto lietuviški laikraščiai. 
Pirmaisiais veiklos metais „Rūtos“ draugijoje buvo 192 nariai. Draugijai priklausė Mykolas Sleževičius, Mykolas Biržiška, Kazys Grinius, Felicija Bortkevičienė, Zigmas Žemaitis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Česlovas Landsbergis, Augustinas Paškevičius, Donatas Malinauskas, Andrius Domaševičius, Jonas Masiulis, Liudas Gira ir kt.
Reikia pažymėti, jog „Rūta“ visokeriopai talkino 1907 m. įsteigtai Lietuvių mokslo draugijai. Dauguma pastarosios suvažiavimų vyko „Rūtos“ salėje, draugijos nariai neatlyginamai rengdavo jų dalyviams proginius lietuviškus vakarus.
„Rūtos“ draugija turėjo vokalinį bei instrumentinį ansamblius, tautinių šokių, vaidintojų ir deklamuotojų būrelius. Vaidinamų kūrinių atrankai buvo sudaryta 11 asmenų komisija: Mykolas Sleževičius, Mykolas Biržiška, J. Grigaitis, K. Alyta, Augustinas Janulaitis, Antanas Žmuidzinavičius, Jonas Strazdas (Jaunutis), Adolfas Vėgėlė, Jurgis Šlapelis ir Antanas Rucevičius.
1909 m. rugpjūčio 15–16 d. buvo surengta pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje jubiliejinė dešimtmečio šventė. Renginys pritraukė visos Lietuvos teatralų dėmesį. 
Tačiau jau 1910 m. radosi ir nepasitenkinimų, esą draugijoje per mažai lietuvių narių, nemaža jos dalis – svetimtaučių jaunuomenė. Buvo įvardyta ir daugiau „Rūtos“ veiklos klaidų: neskaitytos populiarios paskaitos, tinkamai nesutvarkytas draugijos knygynas, stokojo gerų vaidinimų. 
1910 m. birželio 20 d. „Rūtos“ visuotiniame susirinkime slaptu balsavimu buvo išrinkta nauja valdyba: Grigaitis, Donatas Malinauskas, Vaclovas Biržiška, Česlovas Landsbergis, Marcinkevičius, Mykolas Sleževičius, Vladimiras Laumianskis, Andrius Domaševičius, Ansas Bruožis, kun. Juozas Tumas, dr. Jonas Basanavičius, Otonas Gudaitis, Juozas Kubilius, inž. Juozas Skripkus. Patvirtinti Tarybos kandidatai – Viktorija Landsbergienė, Vilimavičius, J. Jurašaitis, Rinkūnas, Jonas Vileišis, Špokas. Į Revizijos komisiją papildomai išrinkti Antanas Smetona ir Antanas Vileišis. 
Atsinaujinusi valdyba suaktyvino draugijos veiklą – surengti net 22 renginiai.
„Rūta“ itin rūpinosi lietuvių teatro ugdymu. 1910 m. vaidintojai suorganizavo Vilniaus artistų mėgėjų būrelį. Tų pačių metų rugsėjo 20 d. įvyko reikšmingas įvykis visai lietuvių teatro raidai – susibūrė jungtinių scenos meno pajėgų kolektyvas: dvi atskirai veikusios trupės – Lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos vaidintojų kuopa ir prie „Rūtos“ klubo įsikūręs Vilniaus lietuvių artistų mėgėjų būrelis – 1910 m. rugsėjo 20 d. susijungė į Vilniaus lietuvių artistų sąjungą.
Šeštadieniais vykdavo spektaklių premjeros, sekmadieniais vaidinimus kartodavo darbininkams. Trečiadieniais vykdavo uždari draugijos narių vakarai. 1910 metais draugija organizavo 89 renginius, iš kurių 17 buvo vaidinimai.
Susirūpinta lietuviško repertuaro reikalais, „Rūtoje“ suorganizuota atitinkama komisija, kurios tikslas buvo atrinkti repertuarą, gauti cenzūros leidimus. Komisijai priklausė: M. Biržiška, M. Sleževičius, K. Grinius, J. Grigaitis, J. Šlapelis, A. Janulaitis ir St. Bytautas.
Ypatingai reikšmingi buvo vaidinimai: „Ne sau žmonės“ pagal Vydūno dramą, „Namai pragarai“ pagal Vaižganto pjesę, „Kurčias žentas“ ir „Amerika pirtyje“.
Scenoje vaidino Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Povilas Gaidelionis, Kazys Puida, Liudas Gira, Konstancija Jablonskienė, Ona Pleirytė, Sofija Kymantaitė, Vaclovas Biržiška, Peliksas Bugailiškis ir daug kitų vilniečių lietuvių. Ypač daug šioje srityje nuveikė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, lietuviškojo teatro organizatorius, aktorius ir dramaturgas bei kritikas.
1911 m. Draugija pradėjo leisti Jono Strazdo (Jaunučio) redaguojamą žurnalą „Teatras“ (1911–1914). Dvidešimt keturiuose leidinio numeriuose 12 išspausdinta labai įvairios tematikos dramos veikalų.
Įdomu pastebėti, jog dėl „Rūtos“ veiklos būta ir nusivylimų. Antai 1911 m. A. Smetona, pats nebūdamas “Rūtos“ veiklos nuošalyje, apgailestavo, jog šios organizacijos atsiradimas suskaldė vilniečių lietuvių pajėgas, sumenkino Lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos veiklą, sumažino jos pajamas. 
„Rūta“ rengė ir latvių vakarus. Kun. Juozas Tumas skaitė lietuvių kalbos fonetikos ir gramatikos paskaitas, imtasi rūpintis vakarinių lietuvių kalbos kursų suaugusiems leidimo gavimu.
„Rūtos“ draugija buvo subūrusi J. Kučinsko vadovaujamą chorą. Draugijos chorui priklausė 50 narių. Nelengva buvo su vadovais – jie dažnai keisdavosi. Chorui vadovavo V. Lopata, K. Diržys, P. Adomavičius. 1913 metais „Rūtos“ draugijos choras su simfoniniu orkestru pirmą kartą atliko M. K. Čiurlionio kantatą „De profundis“. Choro repertuarą sudarė M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, M. Petrausko, S. Šimkaus kūriniai. 1914 m. choras įdainavo 20 šių kompozitorių dainų į plokšteles. 
„Rūta“ sėkmingai veikė ligi pat pirmojo pasaulinio karo, kol okupavę Vilnių vokiečiai ją uždarė.  „Rūtos“ draugijos veikla – tai pradėtas ir išplėtotas lietuvybės žadinimas Vilniuje. Kultūros tyrinėtojai pažymi, kad Vilniaus lietuvių susivienijimas „Rūta“, jo organizuojami koncertai ir spektakliai anuo metu buvo lietuviškos kultūros citadelė Vilniuje ir Vilniaus krašte.

Parodą parengė Rūta Kazlauskienė
Redaktoriai – dr. Giedrė Miknienė, Aušra Šalnaitė
Dokumentų skaitmenines kopijas darė Alfredas Kulingauskas
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė
Dokumentai – iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų