„Noriu visam laikui persikelti į Vilnių“. M. K. Čiurlionis
„Pati didžiausia, svarbiausia ir esminė Čiurlionio vizija buvo Lietuva. Jis savo kūrybą paaukojo tam, kad pasaulio kultūrinėje paletėje atsirastų lietuviškuoju vadinamas tembras, styga ir spalva“ – teigė pianistas Rokas Zubovas. Pasak jo, M. K. Čiurlionis, paveiktas lietuvių tautinio judėjimo, sąmoningai apsisprendė būti lietuviu.
Pirmą kartą M. K. Čiurlionis į Vilnių atvyko 1906 metų gruodžio 21 dieną, pakviestas jaunų lietuvių inteligentų, rengiančių Pirmąją lietuvių dailės parodą, o jau 1907 metų vasarą apsisprendžia Vilniuje apsigyventi. Persikėlimas sutapo su dviem svarbiais įvykiais: nutarė savo gyvenimą skirti tapybai, o Pirmosios lietuvių dailės parodos metu sutikti žymūs tautos šviesuoliai, užsimezgusios pažintys įtraukė jį į lietuvių kultūrinį sąjūdį. Rugsėjį išsinuomojo mažą kambariuką dabartinėje A. Savičiaus gatvėje. Vilniuje jis sutiko mylimą žmogų – Sofiją Kymantaitę, vėliau tapusią jo žmona. Pas Sofiją, tuomet gyvenusią Uosto gatvėje (dabar Pamėnkalnio), M. K. Čiurlionis eidavo mokytis lietuvių kalbos.
M. K. Čiurlionis apsisprendė visą savo kūrybą skirti Lietuvai. Organizacinė veikla, darbas su choru, su pavieniais žmonėmis, parodų rengimas, pastangos lietuvių dainas pritaikyti chorui bei fortepijonui, straipsnių rašymas – į tokią veiklą pasineria menininkas. Čiurlionio paveiksluose atsiranda labai aiškių lietuviškų motyvų, ženklų.
R. Zubovas mini, jog staiga tarsi kūnu tampa M. K. Čiurlionio noras su sužieduotine Sofija į Lietuvą kreiptis per kūrybą. Abu kuria operą „Jūratė“: ji rašo libretą, jis – muziką, scenografiją. 1909-ųjų vasarą randasi S. Kymantaitės-Čiurlionienės knyga „Lietuvoje“ – pirmas lietuvių autoriaus kūrinys, bandantis nubrėžti, kas yra lietuvybė, lietuviškas genas.
Tuo metu M. K. Čiurlionis toliau kūrė muzikinį ciklą „Jūra“. Parašė daug preliudų, dirbo grafikos srityje. Aktyviai kūrė iki 1909 m. pabaigos.
LMAVB 069470
Aptariamas ir M. K. Čiurlionio paveikslas „Miestas. Preliudas“, kuriame pavaizduotas Užupis, Maironio gatvė ir kitos Vilniaus vietos.
LMAVB RSS P.456
Pranešama, kad M. K. Čiurlionis, baigęs Varšuvos ir Leipcigo konservatorijas, apsigyveno Vilniuje ir moko groti fortepijonu bei muzikos teorijos. Jo adresas: Andrejevo (dabar Savičiaus) g. 11-6.
LMAVB RS F146-12, lap. 3, 5
Dailininko, meno istoriko Igno Šlapelio (1881–1955) darbas apie M. K. Čiurlionį; minimas ir Vilniaus laikotarpis.
LMAVB 5287743
LMAVB RSS P.459
Pranešama, kad lietuvis, baigęs Varšuvos ir Leipcigo konservatorijas, teikia fortepijono ir muzikos teorijos pamokas.
LMAVB RSS Fg.1-721/1
LMAVB 4310654
S. Kymantaitė su būsimu vyru susitiko G. Landsbergio-Žemkalnio pjesės „Blinda“ repeticijos metu tuometinėje Polesės (Pagirių) geležinkeliečių salėje (dabar Vaidilos teatras) 1908 m. gegužės 17 (30) d.
LMAVB 5287743
Šio pastato Polesės (Pagirių) geležinkeliečių salėje (dabar Jakšto g. 9) 1907 m. lapkričio 17 (30) d. vykusios repeticijos metu M. K. Čiurlionis susitiko su būsima žmona Sofija Kymantaite, o 1908 m. gegužės 17 (30) d. vykusiame pirmame Lietuvių dailės draugijos koncerte vokalinius kūrinius atliko M. K. Čiurlionis ir „Vilniaus kanklių“ vyrų choras.
1908 m. iš Plungės rašytame laiške S. Kymantaitė pasakoja apie kilusius jausmus M. K. Čiurlioniui.
LMAVB RS F192-49, lap. 8v–9r
1906–1907 m. M. K. Čiurlionis sukūrė 12 paveikslų ciklą „Zodiakas“, ciklą „Liūdesys“, 1907 m. baigė rašyti simfoninę poemą „Jūra“. Tam laikotarpiui priskiriami ir nenustatyto simfoninio kūrinio fragmentai.
1907–1908 m. parašė simfoninę poemą „Pasaulio sutvėrimas“ (liko nebaigta), originalius chorus pagal Sofijos Kymantaitės žodžius.
M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė rengėsi drauge sukurti lietuvišką operą „Jūratė“: S. Kymantaitė rašė jai libretą, o M. K. Čiurlionis kūrė muziką, tapė dekoracijų ir uždangos eskizus, rūpinosi apšvietimu. Deja, sumanymas liko neįgyvendintas.
LMAVB 813540
Kastytis peršasi Jūratei prie jūros. Jis priklaupęs prieš karūnuotą Jūratę. Kairėje pusėje matosi kaimelis. Tolumoje leidžiasi saulė.
Daina mišriam chorui. C-dur. Soprano, alto ir boso partijos. Yra žodinis tekstas.
Dainą 1906 m. atliko S. Šimkaus vadovaujamas Seredžiaus choras, 1908 m. – S. Šimkaus diriguojamas Suvalkų lietuvių draugijos „Vienybė“ choras, 1909 m. – J. Gudavičiaus vadovaujamas choras Kaune, 1910 m. – J. Tallat-Kelpšos suburtas choras Peterburge.
LMAVB RSS Atv-103/1059a
1908 m. veikusioje parodoje lankėsi M. K. Čiurlionis.
LMAVB RS F146-19
M. K. Čiurlionio mintys ir jo „Sonatos“ vertimas iš lenkų kalbos.
„Garsai, varsos, žodžiai, judėjimas – vistai medžiaga, iš kurios įkvėpta siela pagamina naują grožės vertybę“ (M. K. Čiurlionis)
LMAVB RSS Atv-103/989
Šioje salėje (Ostrovorotnaja g. 10, dabar Aušros Vartų g. 5) M. K. Čiurlionis 1907 m. dirigavo Vilniaus lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos chorui.
LMAVB RSS P-1317
Atsiminimuose minima ir M. K. Čiurlionio veikla Vilniuje.
LMAVB RSS P-137
LMAVB 5282297
LMAVB 4363610
Knygos skyriuje „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijono menas Vilniuje XX a. pradžioje“ (p. 120–145) rašoma apie menininko gyvenimą ir kūrybą, jo vaidmenį XX a. pradžios Vilniaus muzikiniame ir kultūriniame gyvenime.
LMAVB RS F79-372
LMAVB RS F138-2228, lap. 88–90
Dienoraščio 1911 m. kovo 29 ir 31 d. įrašuose rašoma apie M. K. Čiurlionio mirtį, detaliai aprašomos laidotuvės Rasų kapinėse Vilniuje, jų dalyviai, kalbėtojai. M. Römeris buvo vienas iš M. K. Čiurlionio laidotuvių organizatorių
LMAVB RSS A-5218
LMAVB 5291295
LMAVB RSS A.61317
LMAVB 5287743
M. K. Čiurlionio namai yra memorialinė vieta, istorinis pastatas Vilniaus senamiestyje (Savičiaus g. 11), kur 1907–1908 m. gyveno ir kūrė lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kambaryje, kurį nuomojosi Čiurlionis, eksponuojamos menininko šeimos nuotraukos, Čiurlionio laikų „C. Bechstein“ firmos pianinas. Interjeras sukurtas, vadovaujantis ano laikmečio baldų pavyzdžiais. Kitose Čiurlionio namų erdvėse eksponuojamos aukštos kokybės Čiurlionio darbų reprodukcijos, rengiamos parodos, vyksta įvairi kultūrinė veikla.