Įvadas

2025-aisiais metais sukanka 225 metai nuo Bartłomiejaus Beniowskio (1800–1867) gimimo. Tai buvo prieštaringa, daug permainų gyvenime patyrusi asmenybė: Vilniaus universiteto medicinos fakulteto absolventas, Rusijos imperijos ir Lenkijos kariuomenių gydytojas, trumpą laikotarpį net batsiuvys, o vėliau – įsiminimo metodikų tobulintojas ir jų mokytojas, spaustuvininkas ir spaudos technologijų gerintojas-išradėjas. Respublikonas demokratas, čartistas ir monarchistas. Rusijos imperijos pilietis ir jos kariuomenės dezertyras, 1831 metų sukilimo metu pasitraukęs į Lenkijos kariuomenę, vėliau emigravęs į Prancūziją, o galiausiai miręs kaip Anglijos pilietis. Dėl savo charakterio sugebėjęs įsigyti daug priešų, kurių buvo vadinamas anarchistu, netikru lenku (žydu) bei Rusijos šnipu. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai jis svarbus dar ir tuo, kad yra jos įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio senelis, priverstas palikti savo dukrą Emiliją, kai šiai nebuvo dar nė poros mėnesių, o vėliau ją sutikęs jau trisdešimt penkerių metų moterį su septynmečiu sūnumi.

Šioje virtualioje parodoje pristatomi tik tie su Bartłomiejaus Beniowskio gyvenimu susiję dokumentai, kurie saugomi LMA Vrublevskių bibliotekoje. Vienintelis pasiskolintas vaizdas – Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas Beniowskio portretas, XX a. pr. nutapytas dailininko Moišės Leibovskio (1876–1942/43). Nėra tiksliai žinoma, kas ir kada užsakė sukurti šį darbą pagal išlikusią nuotrauką. Galbūt tai galėjo įvykti po I pasaulinio karo, dailininkui sugrįžus į Vilnių po studijų ir gyvenimo užsienyje. Gal šį senelio paveikslą užsakė ir pats Tadas Stanislovas? 

Aptariant parodos eksponatus ir jų kontekstą, daugiausia žinių suteikė ne tik jį patį, bet ir jo bendražygius bei istorinį kontekstą išsamiai pristatanti Emma′os Harris monografija „Bartłomiej Beniowski. 1800–1867: Cosmopolitan Chartist and Revoliutionary Refugee“ (Varšuva, 2019). Mokslininkė knygoje ne tik kruopščiai registruoja žinomus jo gyvenimo faktus, paliudytus daugelio įvairių valstybių institucijose saugomų dokumentų, to meto spaudos ir amžininkų atsiminimų, bet ir remdamasi kitų lenkų emigrantų patirtimi bando užpildyti Beniowskio gyvenimo spragas. Lietuviškai Beniowskis išsamiausiai pristatytas Redos Griškaitės straipsnyje „Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05–1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05–1886-09)“, skirtame jo dukros dienoraščiams („Archivum Lithuanicum“, 2012, Nr. 14). Be šių dviejų mokslininkių surinktos ir paskelbtos informacijos Vrublevskių bibliotekos dokumentų pristatymas būtų buvęs daug skurdesnis.

Parodos autorė Agnė Zemkajutė
Redagavo dr. Artūras Judžentis, Rasa Putkienė
Dokumentus skaitmenino Laurynas Marcinkevičius, Vika Petrikaitė, Kęstutis Stoškus (LNM)
Internete paskelbė Audronė Steponaitienė