Even though the war ended in late 1920, ever-arising small conflicts at the demarcation line with Poland could flare up into a new war anytime. Lithuania had to maintain a large army. On January 1, 1922, 52963 soldiers were in service with the Lithuanian Army, which was ready for military action. The army was composed of 13 infantry, 3 cavalry, and 4 artillery regiments, 3 separate artillery divisions, 7 separate infantry battalions, a military aviation unit (12 airplanes) and other troops.
In 1922-1924, the reorganization of the army started in accordance with the peacetime conditions. It started to be downsized in the second half of 1922. The powers of the army commander were restricted. The territory of Lithuania was divided into 3 military districts housing an infantry division each. After some decline, the number of soldiers increased again in early 1923. On the initiative of the volunteers, the Lithuanian Army formed volunteer units for the liberation of Klaipėda. On January 9, a revolt started in the Klaipėda region, and on January 15, the rebel volunteers occupied the city. The regular Lithuanian Army marched into the city on January 20.
Klaipėdos krašto 1-ojo savanorių pulko karininkai.
Klaipėdos krašto 1-ojo savanorių pulko karininkai po sukilimo. Pirmoje eilėje sėdi (iš dešinės): ketvirtas – Jonas Vanagaitis, penktas – M. Bajoras. Antroje eilėje iš dešinės sėdi antras M. Labrencas. Klaipėda, 1923 m. LMAVB RSS, Fg.1-535.
Mažosios Lietuvos vyriausybės įgaliotinis Voldemaras Čarneckis (apačioje, pirmas iš dešinės, prie laiptų).
Prie gubernatoriaus rūmų iš Kauno atvykęs Mažosios Lietuvos vyriausybės įgaliotinis Voldemaras Čarneckis (apačioje, pirmas iš dešinės, prie laiptų). Ltn. M. Kukučio fotografija. Klaipėda, 1923 m. LMAVB RSS, Fg.1-685.
P. Leonas atsiminimuose rašė apie sūnaus Algirdo dalyvavimą Klaipėdos prijungime.
Advokatas P. Leonas atsiminimuose rašė apie tai, kaip jo 19 metų sūnus Algirdas dalyvavo prijungiant Klaipėdą. [Kaunas, 1933–1938 m.]. LMAVB RS, F117-1204/5, lap. 466.
F. Damijonaičio pasirašytas kvitas.
F. Damijonaičio pasirašytas kvitas, kad iš P. Leono gavo šimtą litų, kuriuos turėjo įteikti jo sūnui Algirdui. [Kaunas], 1923 m. sausio 17 d. LMAVB RS, F117-1204/5, lap. 468.
Algirdo Leono laiškas tėvui P. Leonui.
Moksleivio Algirdo Leono laiškas tėvui P. Leonui apie Klaipėdos prijungimą. [Klaipėda], 1923 m. sausio 18 d. LMAVB RS, F117-1204/5, lap. 467.
Petrui Leonui išduotas liudijimas.
Petrui Leonui išduotas laikinas liudijimas, suteikiantis teisę nešioti Klaipėdos sukilimo ženklą. Pasirašė Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas M. Jankus ir sekretorius J. Vanagaitis. Klaipėda, 1925 m. sausio 15 d. LMAVB RS, F117-1204/5, lap. 470.
Vytauto Mykolaičio straipsnis „Fragmentai iš mano pašnekesių su Vincu Krėve“.
Vytauto Mykolaičio straipsnyje „Fragmentai iš mano pašnekesių su Vincu Krėve“ užrašytas interviu su rašytoju apie Klaipėdos prijungimo finansavimą. 1957 m. LMAVB RS, F29-1375, lap. 9.
Coup d'état
The May 1926 election of the Third Seimas was followed by a government change. The army was now headed by the Chief of Staff, Col. Lt. Kazys Škirpa. Having evaluated the state of the national defense as unsatisfactory, and based on the available resources, he began reorganizing the army. With a view to cost-cutting, he (even though leaving the same number of soldiers) disbanded two infantry and one artillery regiment, and a mortar battalion. He also downsized the army office staff.
Both the army reorganization and the state instability gave rise to dissatisfaction among officers. Hence, the army command supported the coup d'état that took place on December 17, 1926. The power was handed over to the nationalists Antanas Smetona and Augustinas Voldemaras. The state rejected the parliamentary rule and turned towards the authoritarianism. Even though the army proclaimed itself apolitical, the officer corps was one of the most active participants in the state politics and civic life. The regime, under the Special State Defense Statutes, used the tools of military police in ruling the state, including military courts, authority of military commandant over civilians and censorship.
After the coup, in early 1927, the army was composed by four main types of military units: infantry, cavalry, artillery and engineering. There operated the Higher Military Courses and the Military School. A separate body (the Local Army) was constituted by 17 regional commandant’s offices, a disciplinary company, a military prison, and a concentration camp. There existed a number of separate army institutions such as the Supreme Staff, the Military Science Administration, the Military Sanitation Inspection, the Military Sanitation Warehouse, the Army Supply Administration, the Army Commissariat, the Military Equipment Supply Department, the Military Equipment Construction Department, the Artillery Supply Department, the Central Army Workshop and the Riflemen’s Union. A Summer training ground was established in Gaižiūnai in 1931, and a department of the General Staff was established at the Vytautas Magnus Higher Officer Courses with a view to training top commanding officers.
Žinios apie kariuomenei išduotus daiktus.
Žinios apie kariuomenei išduotus daiktus nuo jos gyvavimo pradžios iki 1920 m. gegužės 1 d. [1920 m.]. LMAVB RS, F187-299, lap. 11.
Karo ligoninės gydytojai ir personalas.
Karo ligoninės viršininkas Kazys Oželis (sėdi antroje eilėje šeštas iš kairės) su gydytojais ir personalu. Kaunas, 1920 m. LMAVB RSS, Fg.1-443.
Lietuvos kariuomenės teismo personalas.
Lietuvos kariuomenės teismo personalas, atvykęs į Vilnių. [1920 m.]. LMAVB RS, F297-502, lap. 33.
Karo technikos valdyba.
Krašto apsaugos ministerijos Karo technikos valdyba. [1920 m.]. LMAVB RS, F297-502, lap. 7.
Aukštųjų karininkų kursų lektoriai ir klausytojai.
Gen. Stasys Nastopka (centre) su Aukštųjų karininkų kursų lektoriais ir klausytojais. Kaunas, 1921 m. LMAVB RSS, Fg.1-692.
Pirmasai Lietuvos Kūrėjau!
Pirmasai Lietuvos Kūrėjau! Lietuvos Karžygiai! [Kaunas]: [s. n.], [1926 m. gruodis]. LMAVB RS, F189-1276, lap. 1.
Plk. ltn. R. Buroko atestacijos lapas
Plk. ltn. R. Buroko, tarnavusio Karo mokslo valdyboje, atestacijos lapas. Kaunas, 1927 m. gruodžio 21 d. LMAVB RS, F171-21, lap. 111r.
Liudijimas, kad plk. ltn. R. Burokas išleistas į atsargą.
Karo mokslo valdybos liudijimas, kad plk. ltn. R. Burokas išleistas į atsargą. Kaunas, 1928 m. kovo 2 d. LMAVB RS, F171-21, lap. 108r.
Generalinio štabo kursų klausytojai.
Generalinio štabo kursų klausytojai lauko užsiėmimuose. [Po 1931 m.]. LMAVB RS, F297-504, lap. 3.
Army Command
The Commander-in-Chief of the Armed Forces of Lithuania was the head of the state, the President of the Republic. By law, the President could appoint and dismiss top commanding officers, announce mobilization and demobilization, order the start or cessation of military actions. The President headed the State Defense Council, consisting of the Prime Minister, the Ministers of National Defense, Finances and Internal Affairs, the Army Commander, and the Chief of Army Supply. The second in the chain of command, after the President, was the Minister of National Defense. His direct subordinates were Army Commander, the Chief of Army Supply, the Chairman of the Army Court, the Military Prosecutor, the Head of the Military Museum of Vytautas Magnus, and the Legal Counsel at the Ministry of National Defense. The responsibilities of the Minister of National Defense were preparation for war of the nation, state and army; the maintenance of the army, the ministry’s credit management, preparation of the ministry’s budget, appointment and dismissal of battalion commanders, announcement to the army of the President’s decrees, issuing of orders to the armed forces. The Military Council, a consultative body operating under the Minister of Defense, consisted of the Minister, the Army Commander, the Chief of Supply, the Chief of Staff, and, subject to the Minister’s orders, division commanders and chiefs of army branches. Another important link in the chain of command was Army Commander. During wartime he was subordinate to the President of the Republic, and during peacetime, to the Minister of National Defense. In 1928, the position of Army Commander was liquidated with the transfer to the reserve of Gen. S. Žukauskas. The Minister of Defense was the direct superior of the Chief of the Army Supply Administration and of the Army Staff (which was called the Staff of the Ministry of National Defense in 1918-1919, the Army General Staff in 1919-1924, and the Supreme Staff of the Lithuanian Army in 1924-1934). Starting from early 1928 to January 1, 1935, the army command was in the hands of the Chief of Staff. This position was then occupied by Gen. Lt. P. Kubiliūnas.
Generalinio štabo rūmai Kaune.
Lietuvos kariuomenės generalinio štabo rūmai Kaune, Gedimino g-vėje. [1920 m.]. LMAVB RS, F297-502, lap. 32.
Kariuomenės teismo personalas.
Lietuvos kariuomenės teismo personalas. [B. d.]. LMAVB RS, F297-502, lap. 17.
Ministras J. Šimkus su generalinio štabo karininkais.
Krašto apsaugos ministras J. Šimkus (civiliais rūbais) su generalinio štabo karininkais. [1921–1922 m.]. LMAVB RS, F297-502, lap. 22.
„Spiečius“.
„Spiečius“. Mėnesinis Vyriausiojo štabo raštininkų kuopos laikraštėlis. 1925 m. kovo 1 d., Nr. 5. LMAVB RS, F29-890, lap. 15.
Gen. Ltn. Petras Kubiliūnas (1894–1946)
Gen. Ltn. Petras Kubiliūnas (1894–1946). Nuo 1929 m. vasario iki 1934 m. birželio ėjo Generalinio štabo viršininko, kartu ir Kariuomenės vado pareigas. Iš: Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai, 1918–1940: [fotografijų rinkinys]. Klaipėda, 1991.
Kariuomenės parade P. Vileišio aikštėje
Kariuomenės parade P. Vileišio aikštėje (iš kairės): A. Voldemaras, A. Smetona, jo adjutantas; ant žirgo – gen. P. Kubiliūnas. Kaunas, 1929 m. LMAVB RSS, Fg.1-358.
Laikraščio korespondento Vytauto Bičiūno liudijimas
Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyriaus liudijimas, kad Vytautas Bičiūnas yra laikraščio „Rytas“ korespondentas ir vyksta į kariuomenės manevrus. Kaunas, 1930 m. rugsėjo 25 d. LMAVB RS, F189-26, lap. 1.
A. Smetona stebi kariuomenės manevrus
A. Smetona stebi kariuomenės manevrus. Fotografas kpt. M. Kukutis. [1932 m.]. LMAVB RSS, Fg.1-505.
Radical reforms
In 1928-1934, the internal political situation, the rise of Germany, and the resulting threat of a new war prompted a reorganization of the army. The overhaul included upgrading light weapons of the land forces, purchasing new armored vehicles and air combat equipment, building Lithuanian aircraft, developing the navy and air defense, and redrafting mobilization plans. The previously disbanded the 3rd and the 6th Infantry Regiments, the 1st Artillery Regiment and the 3rd Dragoon “Iron Wolf” Regiment were restored. Large-scale maneuvers were carried out each fall. It was attempted to increase the social prestige of the army through such venues as press, radio, open days, and festive events intended to bridge the gap between the army and the general public. About a quarter of the state budget of Lithuania went to support the army: 25,95 per cent in 1938; 24,23 per cent in 1939. The officers were united by the Lithuanian Officers’ Club (Karininkų ramovė), an organization that aimed to represent the officers, to provide them with quality free time, to foster military traditions, to support sports and military sciences. The largest semi-military nationalist organization was the Lithuanian Riflemen’s Union established on June 27, 1919. It was composed of teams led by regional commandants. The military training of its members took place on Sundays.
The training comprised lining-up drills, instruction on weapons, shooting. The riflemen published the newspaper “Trumpet” (“Trimitas”), run their own theaters, choirs, officers’ clubs, wore uniforms and were armed with light weapons, which they kept at home. The spiritual guidance of the soldiers was provided by military chaplains, employed by a separate department led by the Head Chaplain of the Army. The publishing of army publications was overseen by an Army Staff Department whose name changed as follows: Literature Department, Literature Unit, Military Science Unit, Military Science Administration, Press and Education Department. The most popular publications were the weekly “Soldiers’ Word” (“Kariškių žodis”, starting from 1920, renamed as “The Warrior” (“Karys”), scientific journals for officers “Our Guide” (“Mūsų žinynas”) and “War Archive” (“Karo archyvas”). In 1925, the Society for Military Science started publishing a journal for soldiers, “Sword” (“Kardas”), and the Military School, starting from 1932, issued the newspaper “Cadet”.
Gen. Stasys Raštikis (1896–1985)
Gen. Stasys Raštikis (1896–1985). Nuo 1935 sausio – iki 1940 m. sausio – Lietuvos kariuomenės vadas. Iš: Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai, 1918–1940: [fotografijų rinkinys]. Klaipėda, 1991.
Gen. Stasys Dirmantas (1887–1975)
Gen. Stasys Dirmantas (1887–1975). 1935–1938 m. krašto apsaugos ministras, nuo 1937 m. – brigados generolas. LMAVB RSS, Fg.1-206.
Karinės tarnybos įstatymas
Karinės tarnybos įstatymas, įsigalėjęs nuo 1935 m. vasario 1 d. LMAVB RS, F171-79, lap. 1r.
Jono Kalnėno straipsnis „Didieji mūsų kariuomenės manevrai“
Jono Kalnėno straipsnis „Didieji mūsų kariuomenės manevrai“. [1935–1938 m.]. LMAVB RS, F162-148, lap. 1r.
Plk. Juozas Balčiūnas-Švaistas (1891–1978)
Plk. Juozas Balčiūnas-Švaistas (1891–1978). 1928–1935 m. žurnalo „Karys“ redaktorius. Kaunas, [1928 m.]. LMAVB RSS, Fg.1-377.
Steponas Lipnickas-Lipnius (1898–1946)
Steponas Lipnickas-Lipnius (1898–1946). Žurnalistas, „Trimito“ administratorius. Kaunas, 1930 m. birželio 30 d. LMAVB RS, F12-2922, lap. 4.
Stepono Lipnicko autobiografija
„Trimito“ administratoriaus, šaulio Stepono Lipnicko autobiografijos fragmentas. Kaunas, 1931 m. lapkričio 22 d. LMAVB RS, F12-2922, lap. 2.
Plk. ltn. Vytautas Steponaitis (1893–1957)
Plk. ltn. Vytautas Steponaitis (1893–1957). 1925–1939 m. žurnalo „Karo archyvas“ redaktorius. Kaunas, 1940 m. LMAVB RSS, Fg.1-379.
Kariuomenės parade
Kariuomenės parade: antras iš kairės kun. K. Prapuolenis, A. Smetona, penktas – plk. ltn. A. Merkys. Fotografas – kpt. M. Kukutis. Klaipėda, 1938 m. LMAVB RSS, Fg.1-507.
Kariai vyksta sveikinti Martyno Jankaus
Lietuvos kariai vyksta sveikinti Martyno Jankaus 80-mečio proga. Bitėnai, 1938 m. liepa. LMAVB RSS, Fg.1-630/2.
Infantry
Infantry was the main and most important branch of the military force. All the other branches had to support the infantry units and assist them in carrying out their tasks. In 1939, there were three infantry divisions, composed by nine regiments. The smallest unit in an infantry regiment was a squad consisting of up to 14 men. A squad was made up of two fire teams: those of riflemen and a light machine gun. Three squads constituted a platoon, and three platoons made a riflemen company. Three riflemen companies, one heavy machine gun company (a unit consisting of one autocannon platoon and four heavy machine gun platoons), communications and commanding units constituted a battalion. At peacetime, a battalion had 646 soldiers. Three battalions along with a communications company as well as mortar platoons, mounted infantry intelligence, engineering and chemical platoons, made up an infantry regiment.
Jurgis Murinas (1899–1980)
Jurgis Murinas (1899–1980). 1-ojo pėstininkų Gedimino pulko eilinis. Dalyvavo kautynėse su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Apdovanotas Vyties Kryžiumi, savanoris kūrėjas. Suvalkų Kalvarija, 1935 m. LMAVB RSS, Fg.1-315.
Savanorio Izidoriaus Makarsko atsiminimai
2-ojo pėstininkų Algirdo pulko eilinio, savanorio Izidoriaus Makarsko atsiminimai apie kovas su bolševikais ties Pakriauniu. Dusetos, 1937 m. kovo 2 d. LMAVB RS, F193-119, lap. 1r.
Kulkosvaidininkai pakeliui į Vilnių
3-ojo pėstininkų Vytauto pulko 6-osios kuopos kulkosvaidininkai su kuopos vadu ilsisi pakeliui į Vilnių. 1920 m. LMAVB RS, F297-502, lap. 13a.
Karininko Vitolio Chščanavičiaus asmens liudijimas
3-ojo pėstininkų Vytauto pulko kuopos vado, karininko Vitolio Chščanavičiaus asmens liudijimas. 1923 m. rugsėjo 4 d. LMAVB RS, F12-3363, lap. 1–2.
Karininko Vitolio Chščanavičiaus piešinių sąsiuvinis
3-ojo pėstininkų Vytauto pulko kuopos vado, karininko Vitolio Chščanavičiaus piešinių sąsiuvinis „Poilsio valandos“. Anykščiai, 1923 m. LMAVB RS, F12-3364, lap. 10.
4-asis pėstininkų Mindaugo pulkas
4-asis pėstininkų Mindaugo pulkas žygiuoja į Vilnių. 1920 m. LMAVB RS, F297-502, lap. 21r.
Kpt. Antano Maksimaičio laiškas
4-ojo pėstininkų Mindaugo pulko kpt. Antano Maksimaičio laiškas žmonai Onutei ir vaikams. Panevėžys, 1936 m. rugpjūčio 15 d. LMAVB RS, F277-746, lap. 1v.
5-ojo pėstininkų Kęstučio pulko karininkai
5-ojo pėstininkų Kęstučio pulko vadas kpt. Kazys Škirpa (stovi antroje eilėje trečias iš kairės) su pulko karininkais. Lentvaris, 1920 m. rugpjūtis. LMAVB RSS, Fg.1-429/1.
5-ojo pėstininkų Kęstučio pulko laikraštėlis „Keistutietis“
5-ojo pėstininkų Kęstučio pulko laikraštėlis „Keistutietis“. 1925 m. gegužės 10 d. LMAVB RS, F29-972, lap. 53.
6-ojo pėstininkų Margio pulko 2-oji kuopa
6-ojo pėstininkų Margio pulko 2-oji kuopa bermontininkų fronte. Šeduva, 1919 m. LMAVB RSS, Fg.1-261/1.
Įsakymas Nr. 4. Daugpilio grupės kariuomenei
Įsakyme Nr. 4 Daugpilio grupės kariuomenei duoti nurodymai 9-ajam pėstininkų Vytenio, 6-ajam pėstininkų Margio ir 3-iajam pėstininkų Vytauto pulkams. 1920 m. kovo 14 d. LMAVB RS, F222-1889, lap. 9r.
Artillery, cavalry, equipment
The artillery troops consisted of four regiments, each composed of three artillery groups. A group consisted of two or three batteries, each of which had two to four cannons. Artillery regiments were equipped with 75 mm light field cannons and 103 mm howitzers, the latter making one third of the total number of artillery pieces in a regiment. While the Air Defense Detachment was fully motorized, other artillery units were horse-drawn.
The cavalry force consisted of three regiments, which were not given independent tasks. They had a supporting role. A cavalry regiment had four saber squadrons, one heavy machine gun squadron, one equipment squadron and an armored platoon. A cavalry regiment had 1385 soldiers.
Military equipment units such as pioneers, military railway service and communications service had a supporting function in the army. The pioneers consisted of two engineering battalions. One was stationed in Kaunas (Šančiai), the other in Radviliškis. The engineering battalion had equipment for construction of ferries and bridges, for building and repair of roads, and for battlefield fortifications. They also had materials for 21 pontoon bridges. The military railway service was tasked with supporting railways in dangerous and battlefield conditions. In 1935, the Railway company was attached to the 2nd engineering battalion stationed in Radviliškis. The Communications Service was represented by the Communications Battalion stationed in Kaunas (Šančiai). It maintained communications installations; telephone, telegraph, radio and signaling stations, as well as pigeon and dog posts. In 1940, the communications service used such equipment as car radio stations, horse-drawn radio stations, field radio stations, and field and desk telephones.
Kpt. A. Maksimaičio istorinė apybraiža „Pirmasis artilerijos pulkas“
Kpt. A. Maksimaičio istorinės apybraižos „Pirmasis artilerijos pulkas“ fragmentas apie 1-osios baterijos dalyvavimą kovose su bolševikais ir lenkais. 1937 m. LMAVB RS, F120-4, lap. 6.
Kariuomenės vado įsakymas Nr. 19
Kariuomenės vado įsakymas Nr. 19: div. gen. V. Vitkausko kreipimasis į karius ir šaulius, užimant Lietuvos kariuomenės vado pareigas. Kaunas, 1940 m. balandžio 23 d. LMAVB RS, F214-10, lap. 23.
1-ojo raitelių pulko 1-asis eskadronas
1-ojo raitelių pulko 1-asis eskadronas pulko šventėje. 1919 m. Atvirukas, Kaunas: O. Vitkauskytės knygynas. LMAVB RS, F165-442, lap. 23.
Grandinis A. Daunys
Grandinis A. Daunys. 1920 m. rugsėjo mėn. lenkų fronte žuvus pirmai baterijai, buvo perkeltas į 3-ią „Geležinio vilko“ pulką, kur tarnavo iki 1921 m. gruodžio 20 d. 1937 m. kovo 14 d. LMAVB RSS, Fg.1-393.
Jono Kario-Karecko atsiminimai „Geležinio vilko raitelius prisiminus“
Jono Kario-Karecko atsiminimų „Geležinio vilko raitelius prisiminus“ pirmas lapas. [B. d.]. LMAVB RS, F348-43, lap. 4.
Kavalerijos pulko paradas
Kavalerijos pulko paradas, kurį stebi Prezidentas A. Stulginskis ir ministras pirmininkas L. Bistras. Kaunas, 1922 m. LMAVB RSS, Fg.1-342.
Vachmistras Petras Pečaitis
Husarų 1-ojo eskadrono vachmistras Petras Pečaitis. Kaunas, 1925 m. spalio 15 d. LMAVB RSS, Fg.1-400.
Ryšininkas Branys Raupelis
Ryšininkas Branys Raupelis. Kaunas, 1932 m. kovo 7 d. LMAVB RSS, Fg.1-381.
Petro Ožalo (g. 1916 m.) dienoraštis
Ryšių bataliono Telefono-telegrafo kuopos kareivio Petro Ožalo (g. 1916 m.) dienoraštis, aprašantis karinę tarnybą. Kaunas, 1937–1938 m. LMAVB RS, F8-31, lap. 22.
Motor transport, armored vehicles, navy, air force
The motor transport. Some of the army motor transport belonged to the motor detachment stationed in Kaunas (Šančiai), some to other units. The army had 363 trucks, 198 cars, 184 motorcycles, 25 trailers, 11 cisterns, 29 ambulances, 35 buses, 13 tractors. The armored vehicle fleet was small and antiquated. It was stationed in Radviliškis and had 10 armored vehicles in total. By early 1940, the army had 36 light tanks.
The navy was in a rudimentary stage. At first it was represented by the military training ship “President Smetona” bought from Germany in 1927. At wartime, seven border guard motorboats were supposed to be transferred to the Ministry of National Defense and to form the military fleet.
The air force. While Lithuania lagged behind other Baltic countries in the number of its armored cars, its aviation was state-of-the-art. The air force had 118 aircraft: 14 “Ansaldo A-120”, 14 “Gloster-Gladiator”, 12 “Devoitin D-501”, 53 various modifications of Lithuanian ANBO and several other models. 230 pilots and reconnaissance personnel served in the air force. About 80 aircraft were continuously ready for action, over 26 thousand bombs stored in ammunition warehouses. The headquarters and the workshop of the air force were in Kaunas. Air bases were active in Kaunas and Šiauliai. In early 1939, another air base started operating in Pajuostis (near Panevėžys).
Training grounds were used for military training and practice exercise. Until 1930, the army used the grounds at Varėna, later, at Gaižiūnai, where soldiers from different army branches such as infantry, artillery, air force, etc. could train. Weapons and vehicles were repaired and replacement parts for weapons were made in the weapon workshop in Kaunas. In 1936, construction on a new weapon workshop started in the Karčemos village, not far from the Linkaičiai railway station (near Radviliškis).
Savanorio Antano Palubinsko prisiminimai
Savanorio Antano Palubinsko prisiminimai apie mokymąsi auto-bataliono karo vairuotojų (šoferių) mokykloje. Šiauliai, 1937 m. kovo 4 d. LMAVB RS, F193-155, lap. 25.
Auto-bataliono motociklininkai
Auto-bataliono motociklininkai. Kaunas, 1920 m. LMAVB RS, F297-502, lap. 8.
Savanorio S. Grigalaičio prisiminimai
Savanorio S. Grigalaičio prisiminimai apie tarnybą auto-batalione, žygį į Vilnių 1920 m. Kelmė, 1929 m. kovo 29 d. LMAVB RS, F193-68, lap. 1v.
Šarvuočių rinktinės mašinos
Šarvuočių rinktinės mašinos važiuoja Parodos gatve. Kaunas, 1920 m. LMAVB RS, F297-502, lap. 5.
Jūrų pėstininkai
Jūrų pėstininkai Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventės parade. Kaunas, 1927 m. gegužės 15 d. LMAVB RS, F165-442, lap. 31.
Pasirengimas koviniam skrydžiui
Karo lakūnas Tadas Šakmanas (sėdi trečias iš kairės) rengiasi koviniam skrydžiui lėktuvu „Albatros B. II“. Kaunas (Aleksotas, Linksmakalnio angaras), 1920 m. vasara. LMAVB RS, F297-503, lap. 29.
Plk. J. Kraucevičiaus sutikimas Aviacijos dalyje
Naujojo vado plk. J. Kraucevičiaus sutikimas Aviacijos dalyje. Iš kairės: neatpažintas asmuo, V. Šenbergas, J. Pranckevičius, K. Kanauka, J. Dobkevičius, J. Šabanavičius, J. Kumpis, A. Gustaitis, J. Tumas, S. Stanaitis, J. Kraucevičius (civiliais rūbais), V. Švitrys, V. Jablonskis, V. Gavelis, P. Hiksa, A. Senatorskis, L. Šliužinskas, O. Rahnas, J. Šalkauskas, V. Šidlauskas, A. Stašaitis, A. Soldatenkovas, S. Jakštys, E. Kraucevičius, L. Virbickas, L. Peseckas, J. Grigiškis. Kaunas, 1920 m. vasara. LMAVB RS, F297-504, lap. 18.
Gen. ltn. J. Kraucevičiaus „Aviacijos kurso konspektas“
Gen. ltn. J. Kraucevičiaus parengtas „Aviacijos kurso konspektas“. Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų leidinys. VI laida. Kaunas, apie 1924–1926 m. LMAVB RS, F171-82, lap. 1.
Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku