Biografijos metmenys

Janas Brunonas Bulhakas (Jan Brunon Bułhak) gimė 1876 m. spalio 6 d. Ostašine (netoli Naugarduko), Valerijaus Bułhako ir  Juzefos Haciskos šeimoje.
1888 m. atvažiavo į Vilnių.
Baigęs 1-ąją berniukų gimnaziją (Pilies g. 13, Universiteto rūmai), 1897 m. išvyko į Krokuvą: Jogailos universiteto Filosofijos fakultete studijavo literatūrą ir istoriją.
Po poros metų palikęs studijas, grįžo į gimtuosius kraštus, apsigyveno Peresekos dvare (netoli Minsko).
1901 m. susituokė su pussesere Anna Haciska. 1906 m. gimė sūnus Januszas.
Fotografuoti pradėjo apie 1905 m.
1908 m. Peresekoje įsirengė fotostudiją ir fotolaboratoriją.
1908 m. tapo „Photo Club de Paris“ nariu korespondentu, publikavo nuotraukas lenkų spaudoje. 
1910 m. debiutavo kaip publicistas periodiniuose Varšuvos ir Vilniaus leidiniuose.
Apie 1910 m. susipažino su dailininku Ferdinandu Ruščicu.
1912 m. gruodžio 8 d. įvyko iškilmingas dirbtuvių Portovaja (Uosto) gatvėje 4 (dabar Pamėnkalnio g.) atidarymas.
Vilniaus Stepono Batoro universitete Bulhakas dėstė fotografiką: ten 1919 m. Dailės (Meno) fakultete įsteigus Meninės fotografijos skyrių (studiją), Ruščico siūlymu buvo paskirtas jo vadovu (iki 1939 m.).
1927 m. įkūrė Fotografijos klubą.
1945 m. persikėlė į Varšuvą.
Mirė 1950 m. vasario 4 d. Gižycke.

Apie 1910 m. susipažino su dailininku Ferdinandu Ruščicu (Ferdynand Ruszczyc, 1870-11-27–1936-10-30), įkalbėjusiu jį iš dvaro netoli Minsko persikelti į Vilnių. Ši lemtinga Bulhako gyvenime pažintis virto nuoširdžia, 26 metus – iki dailininko gyvenimo pabaigos – trukusia bičiulyste.

Ruščicas globojo šešeriais metais už save jaunesnį draugą – talentingą ir perspektyvų fotografą. Jo dėka Bulhakas susipažino su to meto Vilniaus inteligentija, vaikščiodavo į pobūvius, kuriuose rinkdavosi įtakingi visuomenės ir kultūros veikėjai, pirmiausia – dailininko namuose Užupyje. Vaikščiojant su juo po Vilnių, bepradedančiam fotografui atsivėrė naujas požiūris į fotoobjektyvą patenkančius vaizdus, estetinis jų suvokimas ir pateikimas: nuotraukose svarbų vaidmenį atlieka ne tik (ir ne tiek) tiksli kopija, kiek šešėlių, tonavimo žaismas, šviesos estetika.

Dailininko F. Ruščico sukurta emblema, tapusi naujai duris atvėrusios J. Bulhako fotostudijos atpažinimo ženklu.

1912 m. gruodžio 8 d. įvyko iškilmingas dirbtuvių Portovaja (Uosto) gatvėje 4 (dabar Pamėnkalnio g.) atidarymas.

F. Ruščicas susitarė su miesto burmistru Mykolu Venslavskiu (Michał Węsławski, 1849–1917) sudaryti Vilniaus fotografijos archyvą. Į jį J. Bulhakas perdavė savo nuotraukas

Vilniaus gatvių ir architektūros paminklų fotografijų rinkinio viršelis.

15 Vilniaus fotografijos archyvo, buvusio Vilniaus miesto valdyboje, tomų šiuo metu saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Vilniaus Stepono Batoro universitete Bulhakas dėstė fotografiką: ten 1919 m. Dailės (Meno) fakultete įsteigus Meninės fotografijos skyrių (studiją), Ruščico siūlymu buvo paskirtas jo vadovu (iki 1939 m.).