Pažintis su mecenatu Tadu Vrublevskiu

Su žymiu Vilniaus advokatu, visuomenininku ir bibliofilu Tadu Stanislovu Vrublevskiu (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858-11-08–1925-07-03) Bulhaką supažindino Ruščicas. Savo iš tėvų paveldėtą biblioteką Vrublevskis ėmė pildyti užsakydamas jau žinomo fotomenininko Bulhako darbus su Vilniaus krašto vaizdais.

1912 m. Bulhakas buvo pakviestas į Neošubravcų draugijos Kūčių vakarienę. Nuotraukoje yra T. Vrublevskis, F. Ruščicas. 

Laiške fotografas praneša, kad padovanojęs pora nuotraukų Draugijos įkūrėjui T. Vrublevskiui.

Kreipiantis į gerbiamąjį poną, laiške dėkojama už pakvietimą dalyvauti praėjusį šeštadienį ir apgailestaujama  dėl būtinybės išvykti negalėjus atlikti šios malonios pareigos.

Laiške dėkojama už paramą: 
Gerbiamasis Pone! Leidžiu sau Jums persiųsti Jūsų maloningai užsakytų fotografijų rinkinio tęsinį: 11 serijų Vilniaus vaizdų ir 2 serijas kraštovaizdžių, taip pat dar vieną aplanką, manydamas, kad ankstesnių gali būti per mažai. Gerb. Pone, dar kartą dėkoju už suteiktą man paramą bei garbę, kad mano paveikslėliai bus Jūsų bibliotekoje. Su didžiausia pagarba. J. Bułhak. 
Cituojama pagal: Gudaitė, Jūratė. „Trečiojo Vilniaus“ vizija Jano Bułhako fotografijose. Iš: Bułhak, Jan. Vilnius. Kn. 3, p. 9. Vertė Jadvyga Rauckienė.

Pirmosios Vilniaus vaizdų serijos viršelis ir turinys.

Laiške prašoma:
Susiklosčius tokioms aplinkybėms, buvau atskirtas nuo namų ir [likau] be jokių lėšų, nes naujo darbo neturiu, o už įvykdytus ir atiduotus užsakymus dabar niekas nenori mokėti man priklausančių pinigų. Už Jūsų nuolat maloningai perkamą šių metų mano fotografijų kolekciją gautus pinigus laikiau kaip vasaros rezervą – garantuotą – ir neskubėjau jų išleisti. Kadangi dabar atsidūriau tiesiog beviltiškoje padėtyje, leidžiu sau apie tai kalbėti, prisimindamas Jūsų, Gerbiamasis Pone, daug kartų man parodytą palankumą ir paramą. [...] Jums, Gerb. Pone, skirtą naują fotografijų kolekciją sudaro apie 380 egzempliorių – tai gal sutiktumėte jeigu ne visą, tai dalimis ją priimti, išmokėdamas man po truputį tam tikras nedideles sumas, kas leistų man pergyventi šią krizę.
Cituojama pagal: Gudaitė, Jūratė. „Trečiojo Vilniaus“ vizija Jano Bułhako fotografijose. Iš Bułhak, Jan. Vilnius. Kn. 3, p. 9. Vertė Jadvyga Rauckienė.

Pirmosios Bulhako fotografijų albumo „Vilniaus šventovės“ serijos (1914) egzempliorius su autoriaus dovanojimo įrašu-autografu: Gerbiamajam Ponui Mec[enatui] Tadui Vrublevskiui su giliausia pagarba dovanoja Autorius, Vilnius, 1914 m. birželio 1 d. 

Albumo viršelis ir atvartas su Ruščico emblemomis „Pogonia“ ir knygrišio lipde: INTROLIGATOR // E. ALEKSANDROWICZ // w WILNIE.

Laiške rašoma: 
Šiomis dienomis gavau iš spaustuvės savo katalogą „Wilno“ ir „Litwa“, kuris apima pastarųjų trejų metų laikotarpio visus mano darbus. Gerbiamasis Pone, su dėkingumu prisimindamas, jog buvote pirmasis Vilniuje, parodęs dėmesį ir parėmęs šio darbo pradžią, noriu Jums pirmam nusiųsti keletą katalogo numerių: Nr. 1 bibliotekos rinkiniams, kitus numerius – naudojimui, maloningai prašydamas juos priimti. Katalogo reikalas susijęs su faktu, kad Jūsų, Gerbiamasis Pone, fotografijų kolekcija yra nepilna, nes joje trūksta anksčiau padarytų apie 400 nuotraukų, kurias pernai atsisakėte priimti dėl anuomet susiklosčiusių apkinkybių. Tai prisimindamas, neatnaujinčiau šio reikalo, nenorėdamas pasirodyti Jums, Pone, įkyrus. Bet kadangi nuo tada praėjo nemažai laiko, o be to, leisdamas katalogą, nustačiau kitą kainą ir dabar ji gerokai mažesnė, todėl leidžiu sau siūlyti likusią anksčiau užsakytos kolekcijos dalį, apimančią 400 egzempliorių. Gerbiamajam Ponui pageidaujant, atiduoti Jums bemaž už pusę ankstesnės kainos – už 240 rublių vietoj 400 – pagal kataloge esantį kainoraštį. Gerbiamasis Pone, neslėpsiu, kad anksčiau atmestos kolekcijos dalies pirkimas man būtų didelė parama šiuo kritiniu laikotarpiu.
Cituojama pagal: Gudaitė, Jūratė. „Trečiojo Vilniaus“ vizija Jano Bułhako fotografijose. Iš Bułhak, Jan. Vilnius. Kn. 3, p. 9. Vertė Jadvyga Rauckienė.
 

1939 m. išėjo J. Bulhako knyga „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“, kurioje jautriai kalbama apie prieš 3 metus (1936 m. spalio 30 d.) mirusį sunkios ligos palaužtą bičiulį. Atsiminimuose, kaip knygos pratarmėje atskleidžia autorius, siekta rašyti „paprastai, sau ir artimiesiems, apie žmogų ir menininką, bičiulį ir vadovą“, kuriam esąs „dėkingas už geriausią savo gyvenimo tarpsnį“. Į lietuvių kalbą šį puikų pirmosios XX a. pusės Vilniaus kultūrinio gyvenimo liudijimą išvertė žinomas Lietuvos fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas (paskelbta 2014 m.). Čia randame ir įdomių faktų apie Bulhako pažintį su advokatu Tadu Vrublevskiu, kuris apibūdinamas ne taip jau ir palankiai: „turtingas ir įtakingas žmogus, kuris užsidegdavo mecenavimo ir muzikos bei literatūros aistra, tačiau lygis buvo diletantiškas ir permainingas. Pas jį tada telkėsi Šubravcų draugija, pasižyminti tuo, kaip juokauta, kad jos nariai – labai garbingi, daugiausia jau kiek apsunkę žmonės. Kas savaitę vykdavo vakariniai susirinkimai, kur buvo galima sutikti visą Vilniaus meno, literatūros ir mokslo elitą. Bulhakas pamėgęs tuos šeštadieninius iki pat išnaktų besitęsiančius susitikimus“. Šubravcų draugijos nariai diskutavo ir dėl naujo pastato, kur būtų galima perkelti Vrublevskio knygų rinkinį, projekto. Tačiau diskusijos su pačiu savininku nuvylė iš pradžių taip entuziastingai nusiteikusius kai  kuriuos draugijos narius ir svečius (tarp jų – prisiminimų autorių ir visa širdimi sumanymui atsidavusį Ruščicą).

J. Bulhako nuotraukos fone – vienas iš mecenato (kaip apibūdinta prisiminimų apie dailininką knygoje: „turtingo ir įtakingo žmogaus“) meno kūrinių kolekcijos – F. Ruščico paveikslas „Krėvos pilis“, iki šių dienų išlikęs ir saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje.