Įvadas

Skiriama poeto, vertėjo, publicisto Vladislavo Sirokomlės (1823–1862) gimimo 200-ų metų sukakčiai paminėti

Išdidus kaimo lyrikas – taip dažniausiai apibūdinama jo vieta gyvenime ir literatūroje. V. Sirokomlė kūrė poeziją, reiškėsi kaip publicistas, dramaturgas, vertė iš kitų kalbų. 
Vladislavas Sirokomlė (tikrasis vardas ir pavardė – Liudvikas Vladislavas Kondratovičius)  gimė 1823 metų rugsėjo 29 dieną Smolhovo dvarelyje (Minsko gubernija), smulkių bajorų  Viktorijos ir Aleksandro Kondratovičių šeimoje. Mokėsi namuose, padedamas motinos ir guvernantų, nuo 1833 metų tapo Nesvyžiaus dominikonų mokyklos mokiniu. Ją caro valdžiai uždarius, Liudvikas persikėlė į Naugarduko penkiaklasę, kurią baigė 1839 metais. Dėl lėšų stygiaus nebetęsė mokslų, grįžo pas tėvus ūkininkauti, bet didžiąją laiko dalį skyrė knygoms. Savišvieta, kuriai, gyvenant toli nuo kultūros centrų, bibliotekų, reikėjo valios ir darbštumo, paliko Liudviko išsilavinimo spragų.
1841–1844 metais dirbo Nesvyžiuje Radvilų turtų paveldėtojo L. Vitgenšteino dvarų Vyriausiojoje valdyboje. Tie metai buvo svarbūs poeto intelekto brandai.
1844 metais Kondratovičius vedė Pauliną Mitraševską. Su žmona grįžo į tėvų dvarą Zalučėje, kur, tėvams užleidus namus jaunajai šeimai, ėmėsi savarankiško ūkininkavimo. Kaip rašo A. Kulakauskas ir S. Žakarytė, „kaip tik čia, Zalučėje, ir gimė „išdidus kaimo lyrikas“ – poetas Vladislovas Sirokomlė (pseudonimas sudarytas iš antro vardo ir šeimos herbo pavadinimo).“  Iš čia į žurnalų bei laikraščių redakcijas plaukė jo lyriški eilėraščiai ir gavendos – eiliuoti šnekamosios kalbos stiliumi parašyti kūriniai, kuriuose pasakojama apie kasdienį liaudies ir bajorų gyvenimą, papročius. Zalučėje ėmėsi vertėjo duonos,  į lenkų kalbą  išvertė  ir išleido poetų J. Kochanovskio, M. K. Sarbievijaus, K. Janickio, S. Šimanovičiaus kūrinių,  viduramžių istorijos kronikų autorių:  J. Sobeskio, A. M. Fredro, L. Goreckio, J. Lasickio, J. D. Solikovskio, veikalų.  Išleistos knygos išgarsino V. Sirokomlės vardą. Dvarelyje rašytojas nesijautė atskirtas nuo pasaulio. Dukart  metuose vykdavo  į Vilnių tvarkyti ūkio reikalų, nes čionai iš Nesvyžiaus buvo persikėlusi L. Vitgenšteino Vyriausioji dvarų valdyba. Taip pat aplankydavo T. K. Gliuksbergo knygyną, teatrą, mezgė naujus ryšius su istoriku M. Malinovskiu, Zavadskių spaustuve, dailininku Vincentu Smakausku, buvo kviečiamas į Vilniaus intelektualų salonus. Vis dėlto pagrindinė bendravimo priemonė buvo laiškai – jų rašė daug. Susirašinėta su Hubine (Voluinės sritis) gyvenusiu Juzefu Ignacu Kraševskiu, taip pat – su Vilniaus, Varšuvos ir Peterburgo laikraščių bei žurnalų leidėjais, teatralais. 
Ramų gyvenimą sukrėtė tragedija, kai 1852 metų rudenį, susirgę infekcine liga, mirė trys Kondratovičių vaikai, liko tik sūnus Vladislavas. Tą patį  rudenį skausmo prislėgti tėvai paliko Zalučę ir persikėlė į Vilnių. Po pusmečio šeima vėl kraustėsi, šįsyk į Bareikiškes, kur ieškojo ramybės nuo miesto šurmulio. Pragyveno iki 1856. Laikotarpiu daug keliavo, lankėsi Varšuvoje, Poznanėje, Krokuvoje, kur buvo statomos jo dramos. Paskutinius metus, kad būtų patogiau bendrauti ir gydytis, vėl įsikūrė Vilniuje. Deja, sveikatos nepavyko atgauti: palaužė džiova ir sąnarių ligos. 1862 metų rugsėjo 15 dieną V. Sirokomlė mirė. Rašoma, kad jo laidotuvės tapo dideliu įvykiu: poeto palydėti išėjo kone visas Vilnius, procesija ėjo nuo šv. Jonų bažnyčios iki Rasų, kur atgulė amžino poilsio.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus šio literato palikimas: archyviniai dokumentai, vertimų ir originalios kūrybos leidiniai, publikacijos iš tuometės periodikos. Randama ir jo asmeninės bibliotekos knygų. 
Šioje Mažojoje virtualioje parodoje supažindinama su 10 svarbiausių eksponatų, susiejusių Biblioteką su Vilniaus krašto literatu Vladislavu Sirokomle.

Parodą rengė Dalia Bikauskienė
Redagavo dr. Daiva Narbutienė
Dokumentus skaitmenino Alfredas Kulingauskas
Fotografavo Vika Petrikaitė 
Medžiagą į internetą įkėlė Audronė Steponaitienė

Parengta pagal:
Kulakauskas, Antanas; Žakarytė, Skaidra. Vladislavas Sirokomlė ir jo kelionių po Lietuvą aprašymai. Iš: Syrokomla, Władysław. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. Vladislavas Sirokomlė; vertė Kazimieras Umbražiūnas. Vilnius: Mintis, 1989, p. 5–26.
Tas pats. Iš: Syrokomla, Władysław. Nemunas nuo versmių iki žiočių. Iš lenkų kalbos vertė Stanislovas Žvirgždas ir Regina Koženiauskienė (poeziją). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020, p. 9–34.