II skyrius

Kalbininkas, lietuvių kalbos puoselėtojas, „Lietuviškos gramatikėlės“ autorius, medicinos terminijos kūrėjas, redaktorius, vertėjas

P. Avižoniui mokantis Mintaujos (dab. Jelgavos) gimnazijoje, užsimezgė draugystė su J. Jablonskiu, dėsčiusiu senąsias kalbas, išlikusi visą gyvenimą. Jablonskis paskatino jaunąjį Avižonį domėtis tautosaka, vertimais į lietuvių kalbą, lietuviškos medicininės terminijos kūrimu. 
Vertimas labai sustiprino P. Avižonio lietuvių kalbos žinias. Dar besimokydamas Mintaujoje, P. Avižonis buvo išvertęs į lietuvių kalbą J. I. Kraševskio (J. I. Kraszewski) istorinę apysaką „Kunigas“ (vertimas nebuvo paskelbtas). 
Studijuodamas Peterburge, vėliau Dorpate, palaikė glaudžius ryšius su J. Jablonskiu. Būtent tuo metu, pastebėjus, kad skirtingų tarmių lietuviams sunkiai sekasi kaityti įvairias kalbos dalis, P. Avižoniui kilo mintis sudaryti lietuvių kalbos gramatiką. Vadovaudamasis K. Jauniaus „Lietuvišku kalbamoksliu“ bei vokiečių kalba parašyta F. Kuršaičio lietuvių kalbos gramatika, parengė konspektą, kuriame be jokių taisyklių pateikė žodžių kaitymo pavyzdžių. Taisymų ir pastabų minėtam darbui pateikė J. Jablonskis, kiek vėliau – ir V. Kudirka. 1899 m. ši gramatikėlė tuometinių Peterburgo studentų V. Sirutavičiaus ir A. Smetonos buvo atspausdinta hektografu. 
1903 m. P. Avižonis paskelbė originalų feljetoną „Kelkitės!“ („Varpas“, 1903, Nr. 12). 
Nors ir netapęs kalbininku, P. Avižonis kalba nuolat domėjosi. Ne kartą reiškė nepasitenkinimą bloga lietuviškų raštų ir tautos šviesuomenės kalba.
Nuo 1925 m. dalyvavo Lietuvių kalbos draugijos veikloje. Talkino K. Būgai, vėliau P. Balčikoniui rengiant „Lietuvių kalbos žodyną“. Reikšmingi P. Avižonio nuopelnai kuriant lietuvišką medicinos, ypač oftalmologijos terminiją. Mokslininkas dalyvavo J. Jablonskio vadovaujamos Švietimo ministerijos Terminologijos komisijos darbe. 
Kaip gydytojas, daug rašė medicinos ir kalbos klausimais į įvairius žurnalus, kurių redaktoriumi ar leidėju buvo. Profesorius buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ (Kaunas, 1933–1940, t. 1–9) bendraautoris. Mokslinius pranešimus ir studijas medicinos temomis skelbė Lietuvių mokslo draugijos leidinyje „Lietuvių tauta“. 
P. Avižonio darbai prisidėjo, įtvirtinant lietuvių bendrinę kalbą, kuriant jos mokslinį stilių.