Augustas ir Barbora

2020 m. lapkričio 2 – 2021 m. sausio 9 d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“.

Žygimantas Augustas (1520–1572) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suformavo atskirą nuo Lenkijos karalystės savo lietuviškąjį dvarą, sustiprėjusį 1544–1548 metais, kai buvo suformuotas administracinis valstybės aparatas. Šį dvarą sudarė kilmingasis elitas. Nors skaičiumi jis ir neprilygo lenkiškajam, jame buvo visos svarbesnės pareigybės. Tai stiprino Lietuvos valstybės pozicijas prieš Lenkijos karalystę, gynė jos interesus. Į valstybės lyderių pozicijas iškilus Radvilų giminei, susiklostė artimi jų ir didžiojo kunigaikščio ryšiai. Vilniuje, Radvilų aplinkoje, Žygimantas Augustas sutiko Mikalojaus Radvilos Rudojo seserį Barborą – moterį, kuri pakeitė ne tik asmeninį valdovo gyvenimą: jų vedybos, įvykusios 1547 metais Vilniuje, sukėlė sumaištį valstybėje.

1548 m. balandžio 17 d. Vilniuje, valdovų rūmuose, Žygimantas Augustas oficialiai pristatė žmoną – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę Barborą Radvilaitę (1520–1551). Po dvejus metus trukusios politinės kovos, 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvoje Barbora buvo iškilmingai karūnuota Lenkijos karaliene. 1551 m. gegužės 8 d. po sunkios ligos karalienė Barbora mirė, o Žygimantas Augustas liko be įpėdinių.

Barbora Radvilaitė užima ypatingą vietą Lietuvos kultūroje: ji tapo legenda, grožio, meilės, žmogiškos laimės ir jos trapumo simboliu.

Žygimantas Augustas Vilniaus rūmuose praleido daug laiko, būdamas išlavinto meninio skonio, čia sukaupė gobelenų ir kitų dailės kūrinių, ginklų ir šarvų, puošnių brangenybių rinkinius, per 3 tūkstančių tomų biblioteką. Išplėtė didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, pritraukė į Vilnių išsilavinusių ir nagingų žmonių, sukomplektavo išsilavinusių žmonių kanceliariją. Vilniuje rinkosi seimai, buvo piimamos užsienio pasiuntinybės, saugotas valstybės archyvas ir iždas.

Paroda supažindina su vertinga Vrublevskių bibliotekoje saugoma vaizdine ir tekstine medžiaga. Galime pamatyti senosios grafikos darbus – XVII–XIX amžiais sukurtus karalienės Barboros, jos brolio Radvilos Rudojo (1512–1584), dėdės Radvilos Juodojo (1515–1565), Žygimanto Augusto portretus. Joje eksponuojami to meto raštai – LDK valdovo Žygimanto Augusto epochos liudytojai: pirmoji Lietuvos istorija, parašyta Motiejaus Strijkovskio (1582 m., Karaliaučius), Martyno Bielskio Kronika (1597, Krokuva), Stanislovo Sarnickio Analai (1587, Krokuva), Arnoldo Mylijaus Kelne (1594) išleista Lenkijos valdovų portretų knyga, Žygimanto Augusto 1558 metų ediktas. Čia taip pat padėti ir naujausi šių dienų moksliniai veikalai.

Parodos autorė Dalia Bikauskienė

Klausyti garso įrašo:

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku