Didysis kunigaikštis, karalius Žygimantas Augustas
Didysis kunigaikštis, karalius Žygimantas Augustas
1520 m. rugpjūčio 1 d. gimė Krokuvoje, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos santuokoje.
1522 m. LDK seimo paskelbtas sosto įpėdiniu.
1544 m. gavo faktišką valdžią LDK.
1548 m. po tėvo mirties tapo abiejų valstybių vadovu.
1547–1557 m. iždui papildyti įsakė Kunigaikštystėje vykdyti Valakų reformą, 1559 m. – valstybinių girių reviziją.
1547 m. prieš motinos Bonos ir lenkų ponų valią vedė Barborą Radvilaitę.
1566 m. patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą, ginantį bajorų teises.
1569 m. pasirašė Liublino uniją. Šito susitarimo siekė dėl iškilusios grėsmės kariauti dviem frontais plečiantis Livonijos karui (1558–1588).
1561-11-28 Vilniaus sutartimi Livonija prisiekė Žygimantui Augustui, jos žemes prijungiant prie LDK.
1569 m. į Lenkiją inkorporavo Karališkąją Prūsiją.
Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas mirė Knyšine (Bialystoko vaivadija) 1572 m. liepos 7 dieną, palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje.
Dėl politinių ir asmeninių priežasčių toleravo reformacijos judėjimą, bet į valdymo pabaigą rėmė katalikus ir netrukdė jiems kovoti su šiuo judėjimu.
Mėgo reziduoti Vilniuje: čia pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą, užbaigė naujuosius valdovų renesanso stiliaus rūmus, kuriuose sukaupė vertingas meno, karybos, muzikos, knygų kolekcijas.
Valstybės reikalams skirdavo daug energijos, sunkias ir sudėtingas problemas spręsdavo savaip, atidėliodamas vėlesniam laikui, numatydamas galimus pasirinktų sprendimų padarinius. Jam valdant, LDK palaikė gerus santykius su Krymo Chanatu ir su jo globėja Turkija (nuo 1566 metų), o nuo 1568 m. – su Švedija.