Įvadas

2023-aisiais sukanka 250 metų nuo žinomo Prūsijos valstybės veikėjo Heinricho Teodoro fon Šiono (Heinrich Theodor von Schön, 1773–1856) gimimo. Kai kurie jo gyvenimo ir veiklos faktai itin glaudžiai susiję su Prūsijos Lietuva, tačiau šią lituanistikai reikšmingą asmenybę Lietuvoje vis dar pažįstame per menkai. Priešingai nei lietuviškoji, vokiečių istoriografija apie H. T. fon Šioną, gana gausi. Pirmasis Lietuvoje apie fon Šiono gyvenimą, veiklą ir ryšius su Prūsijos Lietuva straipsnį paskelbė Jurgis Mališauskas (2004), dėmesio šiam asmeniui savo tyrimuose taip pat yra skyrusi šios parodos autorė.
Pažymėtina fon Šiono kilmė iš lietuviškų žemių – gimė Rytų Prūsijai priklausiusiame ir lietuvių gyvenamame Šereitlaukyje, dabartinėje Pagėgių savivaldybėje. Jo tėvas Johanas Teodoras Šionas (Johann Theodor Schön, 1744–1796) administravo Šereitlaukio dvarą, motina Johana Dorotėja Dalmer (Johanna Dorothea Dallmer) buvo kilusi iš Plikių (vok.Plicken) ir testamente rašė, jog norėtų būti palaidota Vilkyškiuose šalia savo vyro ir jauniausiojo sūnaus. Pats fon Šionas autobiografiniuose prisiminimuose ne kartą pabrėžė savo sąsajas su ,,mieląja Lietuva“, lietuvius teigė esant protingus, linksmus žmones, žavėjosi jų liaudies dainų poetiškumu.
Į Karaliaučiaus universitetą fon Šionas įstojo 1788 metais. Iš pradžių studijavo teisę, vėliau – politikos mokslus. 1795 m. jis tapo Berlyno rūmų asesoriumi, 1799 m. buvo pakviestas dirbti Generalinės direktorijos Berlyne tarėju, 1799 m. dirbo Balstogės, o 1800 m. – Kvidzyno (vok. Marienwerder) karo ir domenų rūmuose. Nuo 1809 m. jis ėjo Gumbinės vyriausybės prezidento pareigas, 1816 m. karaliaus buvo paskirtas Vakarų Prūsijos provincijos vyresniuoju prezidentu, o 1824 m. – dviejų provincijų – Rytų Prūsijos ir Vakarų Prūsijos – vyresniuoju prezidentu.
Fon Šiono palankumą lietuviams liudija išlikusi jo korespondencija. Kaip pats rašė autobiografijoje, eiti prezidento pareigas Gumbinėje pasirinko dėl to, jog gyventojai buvo labai paprasti, mažai išsilavinę žmonės. Susirašinėdamas su Prūsijos karaliumi Frydrichu Vilhelmu III (1770–1840; valdė 1797–1840) dėl skyrimo Gumbinės apygardos viršininko pareigoms, 1809 m. balandžio 9 d. fon Šionas teigė, jog tik Gumbinės apygardoje jis būtų naudingiausias ir reikalingiausias žmonėms, kurie juo pasitiki: ,,<...> kad aš jokioje kitoje provincijoje nesu tiek žinomas kiek Lietuvoje ir jokioje kitoje negalėsiu būti toks naudingas, nei esu dabar“. 
Fon Šiono palankumas kultūrai, jo požiūris į gimtosios kalbos puoselėjimą, išsimokslinimą ir švietimo svarbą atsispindi įvairialypėje jo veikloje. Jis buvo Apšvietos epochos auklėtinis, ypač daug dėmesio skyręs švietimui ir su juo susijusioms reformoms – mokyklų tinklo kūrimui ir plėtrai, mokytojų rengimui, mokymo metodų tobulinimui. Vokiečių istoriografijoje nurodoma, jog švietimas fon Šionui buvo prioritetinė sritis – vienas iš svarbiausių tikslų, vykdant svarbias pertvarkas. Tačiau, dirbant mažai raštingoje provincijoje, kaimo žmones buvo sunku įtikinti, kad mokytis ir lavintis reikalinga.
Fon Šionas – nenusipelnęs užmaršties lietuvininkų globėjas, aktyviai vykdęs su Rytų Prūsija susijusias administracines pertvarkas, gynusias ir stiprinusias lietuvių kultūrą, kalbą bei raštiją.

Daugiau apie Heinrichą Teodorą fon Šioną kviečiame klausytis garso įraše.
Parodos ir tekstų autorė dr. Kotryna Rekašiūtė
Paskelbė Audronė Steponaitienė