I. Kanto veikalų skaitytojai

Dalis Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomų Kanto knygų pažymėtos nuosavybės ženklais – antspaudais, rankraštiniais įrašais, lipdėmis, ekslibrisais. Kai kurios išmargintos skaitytojų pastabomis.
Kanto veikalo Religija vien tik proto ribose pirmosios laidos egzempliorius (1793) kadaise priklausė Strašūno viešajai bibliotekai – pirmajai Lietuvoje žydų viešajai bibliotekai, veikusiai 1892–1940 m. Vilniuje. Biblioteka buvo įkurta, vadovaujantis žymaus Lietuvos žydų talmudisto ir bibliofilo Mato Strašūno (Mattityahu Strashun, 1817–1885) testamentu, pagal kurį visa jam priklausiusi knygų kolekcija atiteko Vilniaus žydų bendruomenei. Būdamas finansiškai nepriklausomas žmogus (verslui, kurį jam padovanojo uošvis, vadovavo žmona), M. Strašūnas galėjo visą savo gyvenimą skirti Toros nagrinėjimui bei sekuliarių mokslų studijoms – šioms veikloms jis skirdavo didžiąją dienos dalį (nuo 10 iki 15 valandų). Nepaprastą Strašūno erudiciją liudija ne tik daugelio kalbų išmanymas (hebrajų, lotynų, graikų, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų), bet ir daugiau nei 300 jo paties parengtų komentarų Midrašui (Tanacho aiškinimui), pelniusių jam autoritetingo mokslininko vardą judaizmo studijų srityje. Tačiau vien tuo Strašūno potraukis žinioms neapsiribojo. Sulaukęs keturiasdešimties metų amžiaus, jis leidosi į ilgą kelionę po įvairias Europos šalis. Kelionės tikslas – surinkti žydiškų knygų bei retų rankraščių kolekciją. Būtent ši kolekcija vėliau tapo viešosios Strašūno bibliotekos fondų branduoliu.

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas Grynojo proto kritikos pirmosios laidos (1781) egzempliorius liudija, jog šį Kanto veikalą asmeninėje bibliotekoje turėjo Vilhelmas Starlingeris (Wilhelm Starlinger, 1898–1956) – gydytojas, buvęs Gulago kalinys, politinių veikalų autorius. Po medicinos studijų Vienoje 1933 m. V. Starlingeris atvyko į Karaliaučių, kur dirbo vyr. gydytoju Šventosios Elžbietos ligoninėje (vok. St. Elisabeth-Krankenhaus) ir profesoriumi Karaliaučiaus universitete (šias pareigas ėjo 12 metų). 1945 m. Raudonosios armijos jis buvo paimtas į nelaisvę. Sovietų valdžia jam patikėjo įrengti bei prižiūrėti epidemines ligonines Karaliaučiuje. Nepaisant to, jog tokių ligų kaip vidurių šiltinės, dizenterijos, maliarijos bei tuberkuliozės paplitimo mastas suniokotame mieste buvo itin didelis, o gydymui jokių vaistų nebuvo, Starlingerio pastangomis situacija kiek pagerėjo. Tačiau 1947 m. jis buvo areštuotas už „fašizmo diegimą“ ligoninėse. Parodomojo teismo sprendimu už „kontrrevoliucinę veiklą“ Starlingeris buvo nuteistas 10 metų priverstinio darbo bausme Gulage. Paties Starlingerio įsitikinimu, tikroji arešto priežastis buvo nutildyti jį kaip kraupių įvykių pokariniame Karaliaučiuje liudytoją. 1954 metais, po Josifo Stalino (1878/79–1953) mirties, Starlingeris buvo paleistas į laisvę, grįžo į Vakarų Vokietiją ir per du likusius gyvenimo metus parašė keletą asmenine patirtimi paremtų knygų apie Sovietų Sąjungą bei jos represinį aparatą. 

Kanto filosofija taip pat domino žinomą vokiečių pedagogą, muzikos teoretiką Frydrichą Augustą Gotholdą (Friedrich August Gotthold, 1778–1858). Tai liudija jam priklausę Kanto veikalai: Apie pedagogiką; Paskaitos apie metafiziką. F. A. Gotholdas turėjo sukaupęs didelę – net 55 000 tomų – asmeninę biblioteką, kurią sudarė įvairių sričių lektūra. Po jo mirties biblioteką perėmė Karaliaučiaus universitetas.

Vienas iš Kanto veikalų – Fizinė geografija – kadaise priklausė Lvivo universiteto (ukr. Львівський університет) bibliotekai. Biblioteka įkurta 1608 m., per 1848 m. kilusį gaisrą sudegė daugiau nei 50 000 saugotų knygų. 

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje yra Kanto parengtų leidinių (Fizinė geografija; Apie pedagogiką; Paskaitos apie metafiziką), gausiai primargintų rudos spalvos rašalu rašytomis pastabomis. Galbūt jų autorius polemizavo su Kanto idėjomis, o gal tik žymėjosi autoriaus minčių esmę?..