Partijos įkūrimas ir laikraščių leidyba užsienyje

Prieš 130 metų, 1896 m. gegužės 1 d., Vilniuje buvo įkurta Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – pirmoji lietuvių politinė partija. Partijos steigimo iniciatoriai ir idėjiniai vadovai buvo Alfonsas Moravskis ir Andrius Domaševičius. Į naująją partiją iš karto įstojo apie 150 narių.

Jau pirmojoje partijos programoje, parengtoje remiantis Antrojo internacionalo nuostatomis, buvo keliama nepriklausomos demokratinės Lietuvos idėja ir svarstoma laisvos federacijos su lenkais, latviais, gudais ir ukrainiečiais galimybė, o 1905 m. Didžiajame Vilniaus seime dalyvavę Lietuvos socialdemokratų partijos nariai iškėlė Lietuvos valstybingumo siekį. 

Tuo metu LSDP veikė nelegaliai, pirmieji jos vadovai buvo caro valdžios suimti arba priversti emigruoti. Nuo 1899 m. partijai vadovavo Vladas Sirutavičius, Steponas Kairys ir Augustinas Janulaitis. Socialdemokratų partijos nariai aktyviai veikė miesto ir kaimo darbininkų tarpe, organizavo streikus, platino atsišaukimus ir kitą politinę literatūrą.

Spaudos draudimo metais socialdemokratų leidiniai buvo spausdinami užsienyje ir slapta gabenami į Lietuvą. 1896 m. pasirodė pirmasis partijos laikraštis „Lietuvos darbininkas“ („Robotnik litewski“). Jo pirmasis numeris buvo parengtas A. Domaševičiaus Vilniuje lenkų kalba ir išspausdintas 1896 m. balandžio mėn. Paryžiuje. Lietuvių kalba „Lietuvos darbininkas“ pasirodė 1896 m. gegužės 1 d. Ciuriche. Kiti numeriai spausdinti Tilžėje ir Bitėnuose, Martyno Jankaus spaustuvėje, nors konspiracijos sumetimais leidimo vieta nurodyta Ciurichas.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje socialdemokratų atsišaukimai dažnai buvo spausdinami nelegaliai, naudojant nespaustuvines dauginimo priemones (pvz., hektografus ar rankinius kopijavimo būdus), nes oficiali spauda buvo griežtai kontroliuojama ir cenzūruojama.

Socialdemokratų spaudą daugiausia sudarė atsišaukimai – tiek spausdinti šapirografu, tiek spaustuvėse. Teigiama, kad 1905 m. revoliucijos metu partija išplatino daugiau nei 420 000 įvairių atsišaukimų.

„Lietuvos darbininkas“ – pirmasis Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštis, leistas 1896, 1898 ir 1899 m. lietuvių ir lenkų kalbomis. Iš viso išėjo trys numeriai, kiekvienas buvo rengiamas ir leidžiamas skirtingose vietose. 
Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščio „Lietuvos darbininkas“ pirmojo numerio lenkų kalba („Robotnik litewski“) rengėjai Vilniuje – A. Domaševičius, A. Moravskis, K. Grinius ir kiti išvertė į lietuvių kalbą, o 1896 m. gegužės 1 d. jis buvo išleistas Ciuriche (laikraštyje leidimo vieta nurodyta Paryžius). 

Antrasis numeris taip pat parengtas Vilniuje, išleistas 1898 m. gegužės 1 d. Tilžėje.
Trečiasis numeris parengtas Šveicarijoje, išspausdintas M. Jankaus spaustuvėje Bitėnuose (pažymėta Ciuriche). Leidinyje rašoma apie darbininkų padėtį, Lietuvos ir užsienio šalių darbininkų judėjimus, Lietuvoje vykusius streikus, politiką ir ekonomiką.

„Darbininkų balsas“, žurnalas, nelegaliai ėjęs 1901–1906 m. Tilžėje, Bitėnuose (viršelyje buvo nurodoma iš pradžių Paryžius, vėliau – Londonas). Leido Lietuvos socialdemokratų partija. Redagavo Juozas Bagdonas (1901 m.), Vladas Sirutavičius ir Augustinas Janulaitis (nuo 1902 m.). Laikraščio administratore dirbo Morta Zauniūtė, bendradarbiavo Petras Avižonis, Andrius, Antanas ir Juozas Baltrušaičiai, Jonas Basanavičius, Kipras Bielinis, Jonas Biliūnas, Mykolas Biržiška, Ansas Bruožis, Vanda Didžiulytė, Jonas Grinius, Stefanija Gruzdytė, Konstantinas Jasiukaitis, Steponas Kairys, V. Kisielius, Jonas Krikščiūnas, Juozas Lozoraitis, Petras Martinkaitis, Jonas Matulaitis, Stasys Matulaitis, Vincas Kapsukas, Vladas Mongirdas, Alfonsas Moravskis, Pranas Paršaitis, Vladas Požela, Sofija Pšibiliauskienė, Vladas Putvinskis, Jeronimas Ralys, Petras Raudonikis, Antanas Rucevičius, Vladas Sirutavičius, Kostas Stiklius, Jurgis Šaulys, Jonas Vanagaitis, Povilas Višinskis, Žemaitė.

„Aidas Lietuvos darbininkų gyvenimo“, Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštis, leistas 1899 m. kaip laikraščio „Echo życia robotniczego“ II serija. Pirmąjį numerį A. Moravskis sudarė lenkiškai, į lietuvių kalbą išvertė K. Grinius. Planuota spausdinti slaptoje spaustuvėje Vilniuje, tačiau, ją susekus, spausdintas Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose. 2/3 numeris išėjo tik lietuvių kalba.

„Darbininkas“ – lietuvių darbininkų mėnesinis žurnalas, ėjęs 1905–1906 m. Bitėnuose ir Tilžėje. Išleistas vietoje žurnalo „Draugas“. Pirmąjį numerį 1905 m. liepos mėn. išleido organizacija „Draugas“, nuo antro numerio leido Lietuvių socialdemokratų darbininkų partija, vėliau – Lietuvos socialdemokratų partija. Leistas 5000 egz. tiražu. Išėjo 9 numeriai. Redagavo Vincas Kapsukas.