Periodinės spaudos leidyba Vilniuje

Panaikinus spaudos draudimą, socialdemokratų partija perkėlė periodinės spaudos leidybą iš Tilžės į Vilnių. 1906–1912 m. laikraščius „Naujoji gadynė“, „Žarija“, „Skardas“ ir kitus Vilniuje leido ir juose bendradarbiavo Jonas Jaks-Tyris, Elena Brazaitytė, Mykolas Biržiška, Bronislava Šėmytė-Biržiškienė, Vincas Kapsukas, Steponas Kairys, Juozas Paknys.

Nuolatinis to meto leidėjų rūpestis buvo lėšų trūkumas. Norint laikraščius išsaugoti, reikėjo daug sumanumo telkiant prenumeratorius, renkant aukas, organizuojant reklamą. Ne mažesnis nei lėšų trūkumas rūpestis buvo cenzūros persekiojimas. Laikraščių leidėjai privalėjo laikraščio turinį pateikti cenzoriui ir gauti leidimą publikuoti parengtą medžiagą. Už valdžios manymu netinkamą turinį leidėjai ir atsakingieji redaktoriai būdavo baudžiami piniginėmis baudomis. Jų nesumokėjus, grėsdavo net įkalinimas. Atsakingaisiais redaktoriais dažnai būdavo samdomi pašaliniai žmonės, kurie už pinigus sutikdavo atlikti bausmę kalėjime. Pakartotinai nusižengus, laikraščiai būdavo uždaromi. Tuomet vietoje uždarytojo būdavo imamas leisti kitas tokio paties turinio, tik kitu pavadinimu periodinis arba vienkartinis leidinys. Labai griežtai buvo vertinamos Lietuvos demokratų ir socialdemokratų partijų laikraščių publikacijos. Atsakingieji redaktoriai ir leidėjai ne kartą buvo baudžiami piniginėmis baudomis ir kalėjimu, kurio kartais pavykdavo išvengti tik sumanumo dėka. 1906 m. socialdemokratų leisto laikraščio „Naujoji gadynė“ buvo konfiskuota net 11 numerių (iš viso išėjo 32 numeriai), leidėjai ir redaktoriai nubausti, leidinys uždarytas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pakito leidybos sąlygos. Ėmė trūkti įvairių išteklių, redakcijų, spaustuvių darbuotojai buvo mobilizuoti į frontą arba pasitraukė į Rusiją, o 1915 metų vasarą, prie Vilniaus artėjant vokiečių kariuomenei, visi tuo metu ėję laikraščiai ir žurnalai buvo uždaryti. Socialdemokratų periodinė spauda buvo vėl pradėta leisti tik 1917 m.

1926 metais, Felicija Bortkevičienė, prisimindama periodinės spaudos leidybos Vilniuje pradžią, rašė „mes matėme, kad L.S.D.P. negalėdavo ištisą laiką išlaikyti savo organo, ir jų laikraščiai sustodavo ėję. Aš nekalbu čia apie pavadinimo permainymą – tai paprastas dalykas ir ne taip sunkus; bet gerai žinau, kad buvo laikas, kuomet trūko lėšų ir žmonių laikraščiui leisti. Nemanau, kad tai būtų buvę dėl didesnio L.S.D.P. persekiojimo. Ne, tik jų žmonėms be galo sunkioje kovoje pritrūkdavo ištvermės lopyti finansinius plyšius ...“. (Bortkevičienė, Felicija. Senam draugui! // Dr. K. Griniaus jubiliejinis varpas. Kaunas, 1926, p. 188.).

„Naujoji gadynė“ – Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštis, savaitinis leidinys, skirtas miesto ir kaimo darbininkams bei mažažemiams. Jis buvo leidžiamas nuo 1906 m. gegužės 3 d. iki 1906 m. gruodžio 28 d. Vilniuje ir pasirodė vietoje sustabdyto „Darbininkų balso“. Oficialiu leidėju buvo nurodomas Jonas Jaks-Tyris, redaktore – Elena Brazaitytė, tačiau faktinis leidėjas buvo Lietuvos socialdemokratų partija, o redaktorius – Vincas Mickevičius-Kapsukas. Dėl cenzūros buvo konfiskuota net 11 laikraščio numerių, o pasirodžius 32 numeriui leidimas buvo visai uždarytas. Jo vietoje pradėtas leisti laikraštis „Skardas“. Pirmasis „Naujosios gadynės“ numeris išspausdintas 10 000 egzempliorių tiražu, vėliau – po 5000 egzempliorių, nors nuolatinių prenumeratorių buvo apie 1200. Laikraštis aktyviai nagrinėjo socialinius klausimus ir dažnai kritiškai vertino dvasininkiją. Jame bendradarbiavo Z. Aleksa-Angarietis, J. Baltrušaitis, K. Bielinis, M. Biržiška, V. Biržiška, A. Purėnas, S. Matulaitis ir kiti. Pagrindinius vedamuosius bei politinius straipsnius rašė S. Kairys.

„Skardas“ – savaitinis darbininkų, bežemių ir mažažemių laikraštis, Lietuvos socialdemokratų partijos savaitinis žurnalas, nuo 1907 m. sausio 5 d. iki gegužės 23 d. ėjęs Vilniuje. Leistas vietoje žurnalo „Naujoji gadynė“. Oficialus leidėjas Jonas Lickevičius, leido Jonas Sabas. Spausdino A. Syrkino spaustuvė. Išėjo 21 numeris. Leido priedą „Dūmos darbai“, kuriame buvo informuojama apie Rusijos Valstybės Dūmos priimtus įstatymus. Išėjo 9 numeriai. Uždarytas Vilniaus teismo rūmų nutarimu. Oficiali redaktorė Bronė Šėmytė-Biržiškienė. Faktiniai redaktoriai Stasys Matulaitis, Vincas Kapsukas. Spausdino Jovaro, Jurgio Smalsčio, Jono Šepečio eilėraščius, Kosto Jasiukaičio apsakymus, P. Avižonio, P. Bugailiškio, M. Slančiausko ir kt. straipsnius. Cenzūrai uždarius „Skardą“, jo vietoje pradėta leisti „Žarija“ – Lietuvos socialdemokratų partijos savaitinis žurnalas su priedu „Dūma“.

„Žarija“ – Lietuvos socialdemokratų partijos savaitinis žurnalas, nuo 1907 m. gegužės 30 d. iki 1908 m. birželio 18 d. ėjęs Vilniuje.
Pradėtas leisti vietoje uždaryto LSDP laikraščio „Skardas“. Leidėjai Juozas Turkevičius, Ona Šechtel ir K. Nagorskis. Spausdino A. Syrkino spaustuvė. Išėjo 48 numeriai. Leido priedą „Dūma“, kuriame buvo spausdinami I ir II Rusijos Valstybės Dūmos priimti įstatymai, jų komentarai ir informacija apie lietuvių socialdemokratų veiklą Valstybės Dūmoje.

Bendradarbiavo Zigmas Angarietis, Petras Avižonis, K. Bakšas, Antanas Baltrušaitis-Antanėlis, Motiejus Baltūsis, Vaclovas Biržiška, Bronislava Biržiškienė, Peliksas Bugailiškis, Vincas Čepinskis, Antanas Didžiulis, Antanas Garmus, Kazys Grinius, Juozas Gurauskis, Jonas Jaks-Tyris, Vincas Kapsukas, P. Kuzma, Stasys Matulaitis, Jonas Raugalius, Matas Slančiauskas ir kt. Redaktoriai: 1907 m. Antanas Purėnas, Peliksas Bugailiškis ir Vladas Požela, 1908 m. Augustinas Janulaitis, Antanas Purėnas ir Mykolas Biržiška.

„Echo“ (liet. „Aidas“) – Lietuvos darbininkų savaitraštis, ėjęs nuo 1906 m. liepos 7 d. iki gruodžio 5 d. Vilniuje lenkų kalba. Leido Lietuvos socialdemokratų partija. Leidėjais pasirašydavo Morta Dybovskaitė, Jonas Jaks-Tyris. Išėjo 18 numerių. Spausdino žinias iš įvairių Lietuvos vietovių, rašė apie darbininkų gyvenimą, streikus, informavo apie socialdemokratų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Redagavo M. Domaševičienė, B. Simonovičius, V. Stojkovas. Faktiškai redagavo Mykolas Biržiška ir Steponas Kairys.

„Visuomenė“ – mėnesinis visuomenės, mokslo ir literatūros žurnalas, ėjęs 1910–1911 m. Vilniuje. Leido Lietuvos socialdemokratų partija ir Alina Ona Paulauskytė. Spausdino Vilniaus spaustuvė. Išėjo 20 numerių. 1912 m. vasario 10 d. vietoje „Visuomenės“ išėjo vienkartinis leidinys „Žvilgsnis“. Aktyviausi bendradarbiai – Vaclovas Biržiška (oficialus žurnalo leidėjas), Vincas Čepinskis, Stasys Matulaitis. Redagavo V. Liandsbergienė, faktiškai – Mykolas Biržiška ir Augustinas Janulaitis.

„Garsas“ – nelegalus Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštis, išleistas 1916 m. Vilniuje. Laikraštis pasirodė Vokietijos okupacijos metu, kai dauguma lietuviškų laikraščių buvo draudžiami. Tuo metu oficialiai buvo leidžiamas tik vokiečių redaguojamas laikraštis „Dabartis“ Kaune. Išėjo tik vienas „Garso“ numeris (1916 m. liepos 15 d.).

„Darbo balsas“ – Lietuvos socialdemokratų visuomenės, politikos ir literatūros laikraštis, leistas nuo 1917 m. lapkričio 15 d. iki 1919 m. sausio 7 d. Vilniuje. Leido Lietuvos socialdemokratų partija. Savaitraštis, nuo 45 numerio – dvisavaitinis leidinys. Spausdino J. Bajevskio spaustuvė Vilniuje. Išėjo 58 numeriai. 1917 m. pasirodė 4, 1918 m. – 53, 1919 m. – 1 numeris. Tiražas 5000 egz. (1917 m.). Bendradarbiai – Stasys Brašiškis, Vytautas Didžiulis, Augustinas Janulaitis, Kazys Kepalas, Stasys Matijošaitis, Adomas Mika, Juozas Paknys, Motiejus Pečiulionis. Propagavo Lietuvos socialdemokratų partijos idėjas, spausdino LSDP dokumentus, domėjosi darbo žmonių ekonomine, politine ir socialine padėtimi, informavo apie šalies ir pasaulio politikos, ekonomikos ir kultūros įvykius, spausdino teorinius straipsnius, polemizavo su kitos orientacijos spauda. Redaktorius – Steponas Kairys, techninis redaktorius – Peliksas Bugailiškis.