Mokslinė veikla

Nuo 1941 m. prasidėjo Valerijos Čepulytės mokslininkės gyvenimo kelias, apie kurį ji ilgai svajojo. Per 46 darbo metus paskelbė 77 straipsnius, organizavo ir dirbo mokslinėse ekspedicijose, lauko darbuose. Ji pėsčiomis išvaikščiojo didžiųjų upių slėnius, apėjo visą Rytų Lietuvą ir surinko daug įdomios ir vertingos medžiagos apie Lietuvos žemės paviršių. Vien tik 1947 m. vasarą, tyrinėdama Vilniaus ir Trakų rajonus, pėsčiomis nuėjo apie tūkstantį kilometrų. Remdamasi gausia faktine medžiaga ir įvairių tyrimų duomenimis, 1946 m. V. Čepulytė parengė darbą „Lietuvos TSR moreninių priemolių stratigrafiniai tipai“. Už kurį 1948 m. jai buvo suteiktas geografijos mokslų kandidato laipsnis. 

Mėgstamiausias Valerijos Čepulytės tyrinėjimų objektas – ledynų paliktos morenos ir reljefo formos. Geomorfologijos srityje ji sprendė reljefo morfogenezės, geomorfologinio rajonavimo, geomorfologinių žemėlapių sudarymo klausimus.

Apsigynusi disertaciją, V. Čepulytė atsidėjo Lietuvos geomorfologinių problemų sprendimui. 1953 m. sudarė 1 : 500 000 mastelio Lietuvos geomorfologinį žemėlapį, parengė monografiją „Lietuvos geomorfologija“. Deja, šie darbai liko nepaskelbti, nes buvo skirti tarnybiniam naudojimui. Paskelbė keletą straipsnių reljefo morfogenezės, geomorfologinio rajonavimo, geomorfologinio žemėlapio sudarymo klausimais. 

1957 m. išleido knygelę – „Lietuvos žemės paviršius“. Šiame darbe autorė aprašė svarbesniuosius Lietuvos žemės paviršiaus bruožus, pateikė paviršiaus suskirstymą reljefo tipais. Šiuo darbu mokslininkė siekė supažindinti visuomenę su svarbesnėmis Lietuvos žemės paviršiaus formomis, jų kilme ir medžiagine sudėtimi.

Valerija Čepulytė tyrinėjo ir kvartero nuosėdų sandarą bei paleogeomorfologinius paviršius. 1958–1968 m. šiomis temomis paskelbė keliolika straipsnių. Juose nagrinėjo Lietuvos pokvarterinį senų uolienų paviršių, svarbesnių pleistoceno laikotarpių paleoreljefą, atskirų regionų kvartero storymės sandarą, jos susidarymo raidą. 1968 m. už šiuos mokslinius straipsnius V. Čepulytei buvo suteiktas geologijos-mineralogijos mokslų daktaro (dabar fizinių mokslų habilituoto daktaro) laipsnis.