Visuomeninė ir kūrybinė veikla

Valerija Čepulytė studijų metais aktyviai dalyvavo Vilniaus lietuvių studentų sąjungos veikloje, rašė straipsnelius į „Vilniaus žodį“. 1933–1939 m. bendradarbiavo leidinyje „Lietuviškas baras“. 1937 m. apie teatro ir literatūros problemas rašė vienkartiniuose dailės ir literatūros leidiniuose „Varsnos“, „Varpos“, „Vingis“. 1938 m. leidinyje „Vienkartinis“ spausdinamas V. Čepulytės ir M. Krinickaitės spektaklio „Maištas apkasuose“ fragmentas. 1939 m. leidinio „Versmė“ redakcija išspausdino anketą, kuria buvo siekiama supažindinti skaitytojus su literatų kūrybos sąlygomis. Atsakydama į anketos klausimą „Kodėl Tamsta rašai?“, Valerija Čepulytė rašė: „Rašau nuo studijų ir poilsio nuvogdama laiką. Kiekvieną valandą, kiekvienoje vietoje, žiemą ar vasarą galiu rašyt, jei tik turiu ką rašyti... Rašau, nes kitaip kaip elektros krovinys išsprogdintų mane išgyventų metų patyrimai... Pradėjusi rašyt žmonėms, norėčiau paversti žodžius kibirkštimis“. Kartu su Mykole Krinickaite parašė 9 trumpus, daugiausia klojimų teatrams skirtus, kūrinėlius apie to meto kaimo žmonių svarbiausias problemas. Tai dramos: „Tarp lūšnų“, „Užauginai kovotojus“, Kristina“; komedijos: „Išmakė“, „Protekcijos“. Parašė keletą scenos vaizdelių: „Sakalai broleliai“, „Pradedant naują gyvenimą“, pasaką „Sigutė“. 1937 m. Petro Karoso lėšomis išleista V. Čepulytės ir M. Krinickaitės drama „Išmākē“, parašyta Tverečiaus tarme.

Sovietinės okupacijos metais V. Čepulytė dalyvavo daugelio mokslinių tarybų, komisijų ir draugijų veikloje, buvo įtraukta į to meto visuomeninę-politinę veiklą. Už visuomeninę veiklą ir mokslinius darbus buvo ne kartą apdovanota. 1965 m. jai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas.