Apie parodą

Minint žymaus teisininko, advokato, profesoriaus, dekano, visuomenės ir politikos veikėjo, pirmojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Petro Leono (1864–1938) 160-ąsias gimimo metines, Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka parengė mažąją virtualią parodą „Petras Leonas: prisiminimų punktyrais“. Neatsitiktinai šiai parodai iš gausaus Vrublevskių bibliotekoje saugomo P. Leono rankraštinio palikimo pasirinkta dokumentų grupė – P. Leono 1934–1936 m. rašyti atsiminimai „Mano pergyvenimai“.
Parodoje kviečiame pažvelgti į šią iškilią asmenybę kiek kitokiu žvilgsniu – pažinti P. Leoną per jo paties prisiminimus. Prisiminimai leidžia mums giliau ir ryškiau suvokti P. Leono kaip žmogaus, kūrusio Nepriklausomą Lietuvos valstybę, žmogaus, prisidėjusio prie teisinio švietimo, veiklaus visuomenininko vaidmenį, taip pat pajusti to meto politinę, visuomeninę bei kultūrinę aplinką. 
Kaip teigia autorius, „Rašydamas savo pergyvenimus ir atsiminimus, aš turiu noro ne save piešti, bet ir visuomenę, aplinką ir laiko sąlygas, – gi mano asmuo ir jo pergyvenimai yra tiktai medžiaga, daviniai, faktai visuomenės ir laiko charakterizavimui“. 
P. Leono atsiminimai rašyti keliais variantais ir išlikę ne vienoje paveldo institucijoje. Vrublevskių bibliotekoje saugomi du skirtingos apimties jo atsiminimų variantai. Pats P. Leonas nurodo, kad jis iš „Mano pergyvenimų ir atsiminimų“, surašytų į 7 storus sąsiuvinius, sąmoningai išskyrė dalį „Mano pergyvenimai 1914–1919 m.“, kurioje aprašė Pirmojo Pasaulinio karo įvykius. Buvęs svarbių politinių įvykių dalyvis, P. Leonas matė būtinybę juos užrašyti ir pateikti skaitytojams, deja, ne viską spėjo. Iki šiol buvo paskelbti tik nedidelės P. Leono atsiminimų ištraukos (apie mokslus Marijampolės gimnazijoje, Kudirkos Naumiestį, V. Kudirką). Išsamiausi atsiminimai spausdinami Raštų 3-iame tome. Vrublevskių bibliotekoje saugomi „Mano pergyvenimai ir atsiminimai“ yra platesnis jų variantas, išsiskiriantis paties autoriaus kruopščiai parinktomis nuotraukomis, kurios papildo ir įvaizdina aprašomus įvykius. Dažnai netgi nurodomi papildomi šaltiniai, pateikiami komentarai ar platesnis aprašomų įvykių kontekstas. P. Leono atsiminimai rašyti ketvirtąjį XX a. dešimtmetį, nuo aprašomų dalykų jau praėjus kuriam laikui, tad juose pateikiamas ne tik tuometinis įvykių vertinimas, bet į juos žiūrima ir per tam tikrą laiko prizmę. 
Atsiminimai pradedami nuo žinių apie gimtinę, tėvus ir artimuosius. Toliau rašoma apie pastangas mokytis spaudos draudimo metais: aprašomi mokslai pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, pateikiamas detalus studijų metų Maskvoje vaizdas, ten sutikti lietuviai. Atsiminimuose atsispindi studentų visuomeninis, kultūrinis ir politinis gyvenimas, dalyvavimas draugijų veikloje. Vėliau kruopščiai piešiami teisininko tarnybos įvairiose Rusijos imperijos vietose vaizdai, persipinantys su svarbiais politinio gyvenimo įvykiais. 
P. Leonas gyveno sudėtingu laikotarpiu, tad neapsiribojo vien teisininko darbu. Kaip ir kitiems XIX ir XX amžių sandūros veikėjams, jam būdingas platus akiratis – dar besimokydamas universitete, priklausė lietuvių studentų draugijoms, domėjosi kultūra, nenutolo nuo Lietuvos nepriklausomybės siekio. Pirmojo Pasaulinio karo metu aktyviai dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje, vėliau buvo vienas iš Santaros partijos steigėjų. Kaip advokatas dažnai gynė lietuvių reikalus. Kuriantis valstybei, tapo pirmuoju teisingumo ministru, vėliau įsitraukė į teisės mokslo dėstymą besikuriančiame Lietuvos universitete, parašė nemažai teisės veikalų. P. Leonas laikomas ne tik teisės, bet ir sociologijos mokslų kūrėju Lietuvoje.

Tikimės, kad atvertos P. Leono atsiminimų sąsiuvinių ištraukos bei įdomių nuotraukų įklijos sudomins ir paskatins teisės mokslu besidominčius ir kitus asmenis dar kartą prisiminti, patyrinėti bei įvertinti didžio Lietuvos valstybininko Petro Leono asmenybę, kūrybą ir darbus.

Parodą parengė: Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė, Saulius Žilys
Dokumentus skaitmenino: Laurynas Marcinkevičius
Redagavo: Rasa Putkienė, dr. Artūras Judžentis 
Internete paskelbė: Audronė Steponaitienė