Petro Leono biografija

Petras Leonas gimė 1864 m. lapkričio 16 d. Leskavos kaime, Marijampolės apskrityje, Silvestro Leonavičiaus ir Onos Baltrušaitytės-Leonavičienės daugiavaikėje šeimoje. Kurį laiką ir Petras turėjo Leonavičiaus pavardę, ir tik dėl metriką rašiusiojo neatidumo pavardė buvo pakeista į Leoną. Petras buvo jauniausias vaikas šeimoje. Lietuva tuomet išgyveno draudimų laikotarpį, tad mokytis lietuvių kalbos Petrui teko slapta pas daraktorius. Pramokęs skaityti, mokėsi pradžios mokykloje Naumiestyje (tuo metu – Vladislavovas, dabar – Kudirkos Naumiestis) ir Šunskuose. Jo mokslus, bent Naumiestyje finansavo vyresnysis brolis kunigas Silvestras Leonavičius (Leonas, 1843–1917).

1884 metais baigė Marijampolės gimnaziją. Toliau mokslus tęsė Maskvoje. 1889 metais daktaro laipsniu baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 

Besimokydamas Maskvoje, P. Leonas veikė slaptoje Maskvos universiteto lietuvių studentų draugijoje (kurį laiką jai vadovavo), bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, vėliau – lietuviškoje spaudoje – Varpe, Lietuvos ūkininke, Lietuvos žiniose ir kt. periodiniuose leidiniuose. Dažniausiai Petro Leono indėlis į mokslą siejamas su Lietuvos teise ir sociologija. Jis buvo vienas žymiausių Lietuvos teisininkų, teisės teoretikų, tačiau jo ankstyvieji darbai skirti socialinei ekonomikai. Ypač didelis Petro Leono indėlis į mokslą yra jo šios srities darbai, spausdinti lietuviškoje spaudoje, leidžiamoje JAV, Tilžėje lietuviškos spaudos draudimo (1864–1891) metais.

Teisinę veiklą pradėjo Suvalkų apygardos teisme, kur atliko teismo kandidato praktiką (1890–1892).
1893–1906 metais gyveno ir dirbo Vidurinėje Azijoje – Taškento (tardytojas), Samarkando (taikos teisėjas ir prokuroro padėjėjas) ir Naujojo Margenalo (apygardos teismo narys) teismuose.

Grįžęs į Lietuvą, vertėsi advokato praktika Kaune ir Vilniuje (1906–1915). Greitai įsitraukė į lietuvių politinį ir kultūrinį judėjimą: buvo draugijos „Daina“ pirmininku (1908–1912), rengė spektaklius, parodas, padėjo organizuoti pirmąjį Lietuvių moterų suvažiavimą (1907). 

1907 m. nuo Suvalkijos gubernijos buvo išrinktas atstovu į II Rusijos Valstybės Dūmą. Veikė Kadetų (Konstitucinių demokratų partijos) frakcijoje – Rusijos imperijos liberalų politinėje partijoje, įkurtoje 1905 m. spalį. Į III ir IV Dūmą atsisakė būti renkamas. 

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, P. Leonas pasitraukė į Maskvą, vertėsi advokato praktika, rūpinosi nukentėjusiais tautiečiais. Buvo vienas iš „Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti“ steigėjų (1914; 1915–1918 – jos vicepirmininku Rusijoje).

Grįžęs į gimtinę, jėgas skyrė besikuriančios Lietuvos valstybės labui. 1914 10–1915 01 Lietuvių politikų centro (Vilniuje) pirmininkas. Vienas iš „Santaros“ partijos kūrėjų ir vadovų (1917–1925).

Dėl savo nuopelnų Lietuvos laikinosios vyriausybės buvo paskirtas teisingumo (pirmuoju) ministru (1918 11 11–1919 03 05), po metų – vidaus reikalų ministru (1919 04 12–10 02). 1919–27 Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku. Nuo 1919 metų buvo Konstitucijos rengimo komisijos narys. Lietuvos teisininkų draugijos vienas steigėjų, 1920–1921 metais – jos pirmininkas. 1922 metų pabaigoje buvo liaudininkų ir krikščionių demokratų bloko kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus. 

Atsiribojęs nuo politinės veiklos, daug dėmesio skyrė darbui aukštojoje mokykloje: 1920–1922 metais – Aukštųjų kursų Kaune Teisės skyriaus lektorius ir vedėjas; 1922–1933 metais Lietuvos universiteto (nuo 1930 metų – Vytauto Didžiojo universitetas) Teisių fakulteto dekanas, dėstė teisės enciklopediją, teisės filosofijos istoriją; profesorius (1922). 
J. Basanavičiaus fondo steigimo sumanytojas (1927). 1933–1938 žurnalo Kultūra atsakingasis redaktorius. Teisės ir politikos klausimais rašė periodinėje spaudoje (Lietuviškajame balse, Šviesoje, Ūkininke, Varpe, Šaltinyje, Viltyje, Lietuvių tautoje, Santaroje, Teisėje, Židinyje ir kitur). Teisinio pozityvizmo šalininkas, gynė parlamentinę demokratiją.

Daug laiko skyrė vadovėlių rašymui. Pirmasis ėmė rengti mokslo literatūrą lietuvių kalba. Paskelbė studijų teisės tematika: Lietuvos savivaldybės (1923), Kolektyvizmo pradas Lietuvos civilinės teisės novelėse (1925), Teisės enciklopedijos paskaitos (1924, 1931), Teisės filosofijos istorija (1928), Demokratija ir parlamentarizmas (1930), Advokatų profesija ir jų organizacija (1930), Teisės filosofijos istorija: Kinų, Indijos ir Egipto teisė: (papildomosios paskaitos) (1936), Istorinė žmoniškumo, etikos ir teisės evoliucija (1937), Sociologijos paskaitos (1939 m.), taip pat A. a. kunigas Silvestras Leonavičius (Leonas), 1843 XII 16–1917 II 18 (1932) ir kt. Teisės ir politikos klausimais daug rašė periodinėje spaudoje. 

Mirė Petras Leonas 1938 m. gegužės 12 d. Kaune. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Parengta pagal:
Leonavičius, Juozas. Profesoriaus Petro Leono gyvenimas ir darbai. Petras Leonas: teisinis palikimas ir dabartis / [Eduardas Monkevičius, Vytautas Šiaudvytis, Vygaudas Molis ... [et al.]. – Vilnius : Justitia, 2016. P. 19–25.
LMAVB

Leonavičius, Juozas. Petras Leonas – Lietuvos sąžinė : (1864–1938) : monografija /Juozas Leonavičius ; Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2002.
LMAVB 5273646