21Objektai(-ų)
Istoriografija
Didžiausias to meto įdirbis priklauso Vilniaus S. Batoro universiteto bibliotekininkui Mykolui Brenšteinui (Michał Brensztejn, 1874–1938). Jis ištyrė kruopininkų, laikrodininkų, patrankų ir varpų liejikų cechų veiklą.
Zegarmistrzostwo wileńskie w wiekach XVI i XVII
Brensztejn, Michał Eustachy. Zegarmistrzostwo wileńskie w wiekach XVI i XVII. Ateneum Wileńskie, 1923, rocz. 1, z. 1, p. 29–39.
Zarys dziejów ludwisarstwa na ziemiach b. Wielkiego Księstwa Litewskiego
Brensztejn, Michał Eustachy. Zarys dziejów ludwisarstwa na ziemiach b. Wielkiego Księstwa Litewskiego. Wilno: Stowarzyszenie Nauczycielstwa Polskiego, 1924.
E. Makovska-Gulbinowa tyrinėjo audėjų cechų istoriją.
J. Rodkevičuvnos darbas apie knygrišius
Rodkiewiczowna, Janina. Cech introligatorski w Wilnie: zarys historyczny. Wilno: Wydawnictwo Magistratu m. Wilna, 1929.
H. Volčackos studija apie Vilniaus stiklius
Wolczacka, Helena. Rzemiosło szklarskie w Wilnie do końca XVIII wieku. In: Ksiega pamiątkowa Koła Historyków słuchaczy Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilne, 1923–1933. Wilno: Zrzeszenie Kół Naukowych Uniwersytetu Stefana Batorego, 1933, p. 52–68.
M. Lovmianskos straipsnis apie tautinę Vilniaus cechų sudėtį
Lowmiańska, Maria. W sprawie składu narodowościowego cechów wileńskich (w. XVI–XVIII). Ateneum Wilenskie, 1930, rocz. 7, z. 1/2, p. 346–350.
Labai svarbų tolimesnėms amato studijoms rinkinį sudarė įžymus tyrinėtojas profesorius Henrikas Łowmiańskis, jame buvo Vilniaus cechų privilegijos ir statutai. H. Łowmianskiui renkant medžiagą talkino jo žmona dr. Marija Lowmiańska ir profesorius dr. Stanislovas Kościalkowskis. Vertingą leidinį ištiko piktas likimas: tiražas buvo sunaikintas nespėjus išplatinti dėl 1939 m. prasidėjusio karo. Išliko tik nedaugelis egzempliorių, gal todėl ilgą laiką pokariu cechų istorija nepatraukė tyrinėtojų dėmesio.
Akty cechów wileńskich
[Przygotował] Henryk Łowmiański. Wilno: [s. n.], 1939. Cz. 1–2.
Solidų įdirbį tyrinėdamas statybinio profilio cechų veiklą pasiekė Stasys Samalavičius (1930–1992). Jo studijose nušviečiama mūrininkų ir dailidžių cechų raida, apibūdinamas šių cechų vaidmuo sprendžiant statybų juridinius klausimus, analizuojama trobesių statymas ir statybinių medžiagų gamyba XVII–XVIII a. Vilniuje. Šio kruopštaus tyrinėtojo dėmesio sulaukė dar stalių ir skulptorių raižytojų cechas, taip pat lentpjovių brolija. Atskirai verta pažymėti S. Samalavičiaus kartu su akademiku V. Merkiu paskelbtą studiją apie cechų atributiką – antspaudus, reklamas ir iškabas.
Vilniaus statybininkų cechų ekspertizės XVII–XVIII a.
Samalavičius, Stasys. Vilniaus statybininkų cechų ekspertizės XVII–XVIII a. Architektūros paminklai, 1970, t. 1, p. 44–55.
Trobesių statymas Vilniuje 1595–1795 metais
Samalavičius, Stasys. Trobesių statymas Vilniuje 1595–1795 metais. Architektūros paminklai, 1972, t. 2, p. 3–27.
Statybinių medžiagų gamyba ir įmonių susitelkimo vietos Vilniuje XVII–XVIII amžiais
Samalavičius, Stasys. Statybinių medžiagų gamyba ir įmonių susitelkimo vietos Vilniuje XVII–XVIII amžiais. Architektūros paminklai, 1977, t. 4, p. 26–35.
Senųjų Vilniaus iškabų simbolika
Merkys, Vytautas; Samalavičius, Stasys. Senųjų Vilniaus iškabų simbolika. Architektūros paminklai, 1977, t. 4, p. 81–104.
Išsamumu, kruopštumu ir apibendrinamomis įžvalgomis išsiskiria kultūrologo E. Laucevičiaus (1906–1973) darbai apie Lietuvos knygrišystę ir auksakalystę. Didesnę E. Laucevičiaus tyrimo apie knygrišystę dalį sudaro Vilniaus meistrų darbo pavyzdžiai, surinkti bibliotekose. Knyga apie auksakalystę kartu yra ir Lietuvoje išlikusių dirbinių katalogas.
XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose
Laucevičius, Edmundas. XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius: Mokslas, 1976.
Duomenų apie auksakalių cecho veiklą yra paskelbę E. Laucevičius, R. B. Vitkauskienė bei S. Mikėnas.
Lietuvos auksakalystė: XV–XIX amžius
Laucevičius, Edmundas; Vitkauskienė, Birutė Rūta. Lietuvos auksakalystė: XV–XIX amžius. Vilnius: Baltos lankos, 2001.
Vilniaus cecho auksakaliai XVIII a. pirmoje pusėje
Mikėnas, Saulius. Vilniaus cecho auksakaliai XVIII a. pirmoje pusėje. Menotyra, 1994, nr. 2, p. 28–32.
R. Indriulaitytė detaliau apžvelgė Vilniaus liejikų cecho veiklą ir įvertino jų dirbinių meniškumą.
Vilniaus alavo liejikų cechas XVI–XIX a.
Indriulaitytė, Rita. Vilniaus alavo liejikų cechas XVI–XIX a. Istorija ir veikla. Menotyra, 1996, nr. 2, p. 14–25.
Drožėjų, priklausiusių stalių cechui, darbus aptarė L. Balaišytė.
Drožėjai XVIII a. Vilniaus bendruomenėje
Balaišytė, Lina. Drožėjai XVIII a. Vilniaus bendruomenėje. Menotyra, 1999, nr. 4, p. 14–18.
Taip pat pasirodė pirmųjų tyrimų, skirtų pavienių aukščiausios kvalifikacijos amatininkų gyvenimui ir darbams. Kaip pavyzdys čia gali būti straipsniai, apžvelgiantys laikrodininko J. Gerkės ir patrankų liejiko J. Broitelto meistrystės lygį.
„Ioannes Breutelt nobis fecit...“
Martinaitienė, Gražina Marija. „Ioannes Breutelt nobis fecit...“. Menotyra, 2001, nr. 2, p. 62–70.
Vieno pabūklo istorija
Martinaitienė, Gražina Marija. Vieno pabūklo istorija. Menotyra, 2002, nr. 3, p. 46–50.
XVI–XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai
Kaladžinskaitė-Vičkienė, Auksė. XVI–XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2004, t. 24, p. 91–113.
Vilniaus mėsininkų cechas XIX a. pirmojoje pusėje
Pugačiauskas, Virgilijus. Vilniaus mėsininkų cechas XIX a. pirmojoje pusėje. Lietuvos istorijos metraštis, 2006, [t.] 2005/2, p. 69–92.
Akty cechów wileńskich
Akty cechów wileńskich, 1495–1759. Zebrał i przygotował do druku Henryk Łowmiański przy współudziale Marii Łowmiańskiej i Stanisława Kościałkowskiego. Poznań: Wydawnictwo Poznańskie, 2006.
Vilniaus cechų istoriografija
Klimka, Libertas. Vilniaus cechų istoriografija. Vilniaus istorijos metraštis, 2007, [t.] 1, p. 179–184. Iš asmeninio Rasos Sperskienės archyvo.
