Įvadas

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka sveikindama savo brangų miestą Vilnių su 700 metų jubiliejumi dovanoja išskirtinę parodą – Vilniaus cechai XV-XIX a. dokumentuose. Dar XIV a. pirmoje pusėje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose kvietė Europos amatininkus ir pirklius atvykti į Lietuvą. Vilnius – visada buvo atviras įvairių šalių žmonėms, jame kūrė garsiausi to laikmečio amatininkai ir taip Vilniaus vardas plačiai skambėjo Europos istorijoje! 
Cechai (vok. die Zunft), tos pačios specialybės laisvųjų miesto amatininkų korporaciniai susivienijimai. Pirmieji cechai atsirado dar XII a. Vokietijoje, o nuo XIII a. amatininkų cechai veikė beveik visuose centrinės ir vakarų Europos kraštuose. XV a. pabaigoje Vilniuje jau dirbo gana daug amatininkų, o juos burtis į cechus vertė arši konkurencinė kova su atvykėliais iš kitų šalių, žemesnės kvalifikacijos amatininkai. Pirmieji Vilniuje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) į cechą susibūrė auksakaliai. Jų cecho statutą 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. 
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos istorikai šiai parodai atrinko pačius įdomiausius ir vertingiausius dokumentus apie Vilniaus mieste veikusius cechus ir jų gyvenimą, saugomus bibliotekoje. Šioje parodoje galėsite pamatyti pačias seniausias Lietuvos valdovų privilegijas, kuriomis jie patvirtino įvairių cechų veiklą Vilniaus mieste: siuvėjų, audėjų, dailidžių, liejikų, pakinktų, laikrodininkų, chirurgų, barzdaskučių, mėsininkų, odininkų, knygrišių ir daugelio kitų. Taip pat parodoje turėsite galimybę pamatyti ne vieną dokumentą atspindintį vidinį cechų gyvenimą. Galbūt įsivaizduojate, kad cechai buvo tik nuobodi vieta, kurioje aukščiausio lygio amatininkai gamindavo savo produkciją, tačiau kaip rodo parodai atrinkti dokumentai cechuose vyko nemažiau spalvingas to laikmečio gyvenimas. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleis, kodėl XIX a. grafas Liudvikas Tiškevičius apskundė mėsininkų cechą, kodėl Vilniaus auksakaliai nukirsdino du dešinės rankos piršus vienam Vilniaus siuvėjui, arba ką prisidirbo pamiršęs savo garbingą amatą vienas Vilniaus knygrišys, kuris buvo apskųstas burmistrui prašant jį išmesti iš namo. Taip pat parodoje yra eksponuojami įspūdingi XVIII a. amatininkų darbo raižiniai bei pamatysite žymiausių įvairių laikmečių istorikų tyrimus apie Vilniaus cechus. Tai ir dar daugiau įdomybių sužinosite pažiūrėję Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos virtualią parodą.

Parodos ir tekstų autoriai: dr. Justina Sipavičiūtė ir dr. Andrius Jurkevičius.
Redaktoriai: dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė.
Medžiagą skenavo Egidijus Gotalskis.
Publikavo Audronė Steponaitienė.

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku