Vertėjas Antanas Smetona

Talkininkaudamas P. Vileišiui, A. Smetona Vilniuje iš rusų kalbos išvertė knygeles: 

1904 m. atgavus lietuviams spaudą, pagyvėjo kultūrinis lietuvių gyvenimas, atsirado galimybių steigti legalias kultūrines organizacijas. A. Smetona, kaip teisininkas, buvo kviečiamas įvairių draugijų, ypač rengiant joms įstatus. Jis buvo pirmosios legalios Vilniaus lietuvių šalpos draugijos steigėjas, prisidėjo rengiant šios įstatus. Kai 1904 m. J. Jablonskio buvo paprašyta į lietuvių kalbą išversti Draugijos įstatus, šiam darbui jis pasikvietė talkininkų, tarp jų ir A. Smetoną. „Grąžinus mūsų rašto teisę, – 1930 m. prisiminė A. Smetona, – buvo, žinoma, leista mums lietuviškai išsiversti ir Vilniaus Lietuvių Susišelpimo draugijos instatai. Toji pirmiena nelengva buvo inveikti. Niekas nedrįso imtis to sunkaus darbo, dėl to jis buvo pavestas J. Jablonskiui. Teko naujų terminų prasimanyti, teko visokių žodžių jieškoti. Šitokie žodžiai, kaip posėdis, slaptas balsavimas, narys, visuotinis susirinkimas, instaiga, ir daugelis kitų, kurie šiandien inmanomi mums visiems, tuomet buvo nežinomi, tuomet reikėdavo rasti ir susijieškoti.“
Iš: https://www.voruta.lt/antano-smetonos-tautinio-atgimimo-kelyje-xix-a-pb-ir-xx-a