ANTANAS VILEIŠIS
Jo darbai laikė jį visuomenės priešakyje (Juozas Tumas-Vaižgantas)

Gydytojas, švietėjas, medicinos bei higienos žinių populiarintojas

Antanas Vileišis gimė 1856 metais Medinių kaime, Pasvalio rajone, valstiečių Vincento Vileišio ir Agotos Mačėnaitės šeimoje. 1883 metais baigęs Šiaulių gimnaziją, 1883–1884 metais studijavo gamtos mokslus Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, 1884–1885 metais – mediciną Sankt Peterburgo imperatoriškosios karo medicinos parengiamajame skyriuje. 1885–1886 metais mokėsi Maskvos imperatoriškojo universiteto Fizikos-matematikos fakulteto Gamtos skyriuje, o 1886–1892 metais – šio universiteto Medicinos fakultete, kurį baigęs, gavo gydytojo diplomą.

Duomenų apie gydytojo darbą, grįžus į Lietuvą, nėra daug. Yra liudijimų, jog A. Vileišis gydytojavo Rozalime bei aplinkiniuose miesteliuose, Pasvalyje, Joniškėlyje. Pirmasis įrašas A. Vileišio ligonių registracijos knygoje datuojamas 1898 m. spalio 19 d. 

Antanas Vileišis persikelia gyventi ir dirbti į Vilnių, 1897 metais veda Emiliją Jasmantaitę (bažnytinė santuoka registruota 1900 metais).
A. Vileišis aktyviai dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos veikloje, buvo vienas iš šios draugijos gydytojų sekcijos steigėjų, dirbo Medicinos ir farmakologijos komisijoje (1911) ir Medikų ir farmacininkų sekcijoje (1911). Vėlesniais metais vadovavo Medicinos sekcijai (1915), buvo vienas Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos steigėjų (1918). Jo pastangomis Vilniuje įsteigta Lietuvių ligoninė. A. Vileišis sulietuvino Rusijoje įvestą standartinę pacientų registravimo knygą.

Iki gyvenimo pabaigos A. Vileišis dirbo Vilniaus miesto sanitarijos septintojoje apylinkėje.

Antanas Vileišis nuo XIX a. pabaigos bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. 
Parašė, parengė šviečiamojo pobūdžio knygelių ligų profilaktikos, higienos ir sanitarijos klausimais

A. Vileišis parašė ir išvertė iš kitų kalbų ar parašė pagal kitų autorių darbus 25 populiarinamąsias medicinos knygeles, išspausdino per 100 straipsnių įvairiais medicinos, higienos, sanitarijos klausimais.

Socialinę veiklą plėtojant
Vilniaus lietuvių visuomeninių sumanymų įgyvendintojas, draugijų narys

Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijos narys,
Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos (VLSD) narys, pirmininkas,
Vilniaus miesto Dūmos narys (1905–1911 m.)

Persikėlęs gyventi į Vilnių, Antanas Vileišis su žmona Emilija Vileišiene įsitraukė į tuometinio Vilniaus visuomeninį judėjimą. Antanas Vileišis, kaip ir broliai Petras bei Jonas, tapo aktyviu slaptosios Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijos nariu. Draugijos nariai atkakliai kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus bažnyčiose. 1898 m. lapkričio 6 d. Vilniaus lietuvių vardu Antanas Vileišis ir Donatas Malinauskas įteikė vyskupui prašymą leisti prie Šv. Mikalojaus bažnyčios įkurti lietuvišką parapiją. Prašymą pasirašė 300 asmenų. 1901 metų pabaigoje prašymas buvo patenkintas – Šv. Mikalojaus bažnyčia tapo Vilniaus lietuvybės židiniu. Broliai Petras ir Antanas Vileišiai skyrė lėšų bažnyčios atnaujinimui. 

1905–1911 m. Antanas Vileišis buvo Vilniaus miesto Dūmos narys. 

1904 m. kovo 27 d. Antano Vileišio iniciatyva įsteigta pirmoji legali draugija Vilniuje –  Vilniaus lietuvių savišalpos draugija (VLSD). Draugija tapo Vilniaus lietuvių tautinės kultūrinės veiklos centru. A. Vileišio rūpesčiu draugijai buvo suteiktos patalpos buvusio pranciškonų vienuolyno patalpos Lydos gatvėje.

Šioje aplinkoje susibūrė scenos mėgėjų būrelis, davęs pradžią Vilniaus lietuvių teatrui, 1905 m. įkurtas choras. Šio būrelio ir choro rengiami vakarai tapo labai svarbiu Vilniaus lietuvių kultūrinio gyvenimo reiškiniu. Tai buvo Vilniaus tautinio sąmonėjimo išraiška, išplėtusi tautinio judėjimo turinį. 

Lietuviškųjų kultūrinių, švietimo Vilniaus įstaigų kūrėjas ir globėjas

Lietuvių mokslo draugijos vienas steigėjų, valdybos narys ir iždininkas, LMD Medikų ir farmacininkų sekcijos steigėjas

Antanas Vileišis buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos (LMD) steigėjų (1907). Daug kartų išrinktas draugijos valdybos nariu, iždininku, talkino jos pirmininkui Jonui Basanavičiui. Nuo draugijos įsteigimo iki gyvenimo pabaigos savo pareigas draugijoje ėjo labai atsakingai. LMD valdybos (komiteto) nariu buvo renkamas 14 kartų, paskutinį kartą – 1918 m. spalio 2–4 d. susirinkime. 

Dr. A. Vileišis buvo vienas gydytojų sekcijos sumanytojų. Nepavykus suburti sekcijos, buvo įkurta medikų ir farmacininkų sekcija. 
LMD rinko lituanistinę literatūrą, rankraščius, periodinę spaudą. A. Vileišis yra padovanojęs draugijai 19 veikalų (75 tomai), vėlėliau LMD bibliotekai skyrė dar 11 knygų, o muziejaus numizmatikos rinkiniui – sidabrinių monetų. 

A. Vileišis aktyviai bendradarbiavo Tautos namų idėją brandinančiame komitete. 

Vilniaus lietuvių tarnaičių Šv. Mikalojaus bendrijos (vėliau – Šv. Zitos d-ja) prieglauda

Kartu su kunigu Vladu Mironu ir kunigu Antanu Viskantu 1906 metų rudenį subūrė Vilniaus lietuvių tarnaičių Šv. Mikalojaus bendriją (vėliau – Šv. Zitos d-ja). 

Antanas Vileišis, Petras Vileišis, kun. Juozapas Kukta, Emilija Vileišienė, Povilas Matulionis ir Valentinas Urbonavičius kreipėsi į Vilniaus gubernatorių prašydami leisti prie Šv. Mikalojaus bažnyčios steigti Vilniaus lietuvių vaikų prieglaudą ir po jos priedanga steigti lietuvišką pradinę mokyklą. Tokiam kreipimuisi buvo pritarta. Prieglaudai remti buvo įkurta Vilniaus lietuvių draugija vargdienių vaikams globoti. 
Prieglaudoje buvo rengiamos tarnaičių savišvietos pamokos, veikė skaitykla. Sergančioms ar negaluojančioms daktaras Antanas Vileišis teikė nemokamą medicininę pagalbą.

Lietuvių meno draugijos rėmėjas, Lietuvių dailės draugijos narys, Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ narys

Antanas Vileišis aktyviai rėmė 1907 metais įkurtą Lietuvių meno draugiją. 1907 metais su kitais Vilniuje surengė pirmąją nacionalinę lietuvių dailės parodą. 

Dalyvavo Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ veikloje, 1910 metais buvo išrinktas į jos Revizijos komisiją. 

Lietuvių švietimo draugijos Vilniaus „Aušra“ (įkurta 1905) vienas steigėjų, pirmosios lietuviškos dviklasės mokyklos (1907) vienas kūrėjų
 

1907 metų vasarį lietuvių inteligentų grupelė (Antanas Smetona, broliai Antanas ir Jonas Vileišiai, kunigai Juozas Tumas, Vladas Mironas ir Juozas Bagdonavičius (Bagdonas), Ona Pleirytė-Puidienė ir kiti bendraminčiai) Vilniuje įsteigė lietuvių švietimo draugiją Vilniaus „Aušra“ (dar vadinama Vilniaus lietuvių švietimo draugija „Aušra“). Draugijos tikslas buvo skleisti švietimą tarp Vilniaus ir gretimų gubernijų gyventojų. Vilniaus „Aušros“ švietimo draugijos skyriaus veiklą įdėmiai sekė caro žvalgyba, plačiai naudojo nuolatinę slaptą agentūrą. Buvo suimami skyrių pirmininkai, valdybų nariai, knygynų (bibliotekų) vedėjai. Vilniaus „Aušros“ skyrius gyvavo apie keturiolika mėnesių.

Antanas Vileišis – vienas iš Vilniaus lietuvių dviklasės pradžios mokyklos įkūrėjų. Ji buvo pirmoji lietuviška mokykla istorinėje Lietuvos sostinėje. Mokykla veikė prie Šv. Mikalojaus bažnyčios 1904 metais įkurtoje vaikų prieglaudoje. 1915 metais mokykloje jau mokėsi 107 vaikai. A. Vileišis 1917 metais parengė brošiūrą „Vilniaus lietuvių dviklasė mokykla 1907–1917“. Tai buvo atspaudas iš laikraščio „Lietuvos aidas“, kuriame pasakojama mokyklos įkūrimo istorija, pateikiami duomenys apie mokinių skaičių, mokytojų kaitą kiekvienais mokslo metais, egzaminų rezultatus ir t. t. 

Pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų (1914), centro komiteto narys, Gydytojų sekcijos vadovas

Karo metais Antanas Vileišis dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti (1914–1918), buvo vienas jos steigėjų. Komiteto ataskaitos byloja apie labdaringą profesinę A. Vileišio veiklą. Vadovavo gydytojų sekcijai.

1914 metais dr. Antano Vileišio pedagogikos kursų vardu buvo evakuoti iš Kauno „Saulės“ draugijos mokytojų kursai.
Antanas ir Emilija Vileišiai palaikė glaudų ryšį su lietuvių karo gydytojais. 

1915 metais Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komitetas skilo į dvi dalis: vieni liko atstovauti Lietuvai santykiuose su vokiečiais, kiti – globojo lietuvių pabėgėlius ir tremtinius Rusijoje. Antanas ir Emilija Vileišiai liko Vilniuje. 

Lietuvos nepriklausomybės vizija

Lietuvių konferencijos dalyvis

1917 metų rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvių konferencija, svarsčiusi Lietuvos valstybės atkūrimo rūpesčius ir išrinkusi Lietuvos tarybą. Antanas Vileišis buvo vienas iš 214 konferencijos dalyvių, pareiškusių pasiryžimą atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. 

1918 m. vasario 16 d. Antanas Vileišis su žmona Emilija Vileišiene sveikino Lietuvą, paskelbusią Nepriklausomybės aktą. 

Paskutinieji Antano Vileišio darbai 

Lietuvos labdarių draugijos idėja
Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos vienas steigėjų

Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, A. Vileišis grįžo prie gydytojo darbo.

Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos veiklai pasibaigus, Antanui Vileišiui bei kitiems Vilniaus lietuvių veikėjams kilo mintis vietoje jos įkurti naują – Lietuvos labdarių draugiją, kurios tikslu turėjo būti Lietuvos gyventojų ir silpnų įstaigų šelpimas. Ši draugija turėjo tęsti bei išplėsti Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos tradicijas.

Tačiau įsteigti tokią draugiją tuo metu nebuvo tinkamų aplinkybių.

1918 m. balandžio 7 d. Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių sanitarinės pagalbos draugija, kurios vienas steigėjų buvo Antanas Vileišis. Draugijos tikslas – labdaros darbas sveikatos apsaugos srityje, teikiant gyventojams medicinos pagalbą palankiomis sąlygomis. Draugija galėjo steigti ir laikyti ligonines, ambulatorijas, sanatorijas, prieglaudas, leisti literatūrą medicinos ir higienos klausimais, rengti labdaros renginius.

Vienas svarbiausių draugijos uždavinių – įsteigti Vilniuje savo ligoninę. 1918 m. liepos 16 d. Draugijai pavyko perimti Minsko lietuvių komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti įsteigtą ligoninę ir kartu su poliklinika įkurti adresu Vilniaus g. 28. Ligoninė veikė iki 1933 metų. 

A. Vileišis, gelbėdamas kitų žmonių gyvybes šiltinės ir bolševikų nusiaubtame Vilniuje, pats ja apsikrėtė ir mirė 1919 balandžio 9 d. Palaidotas šeimos koplyčioje Vilniaus Rasų kapinėse.