1992–1998 metai: nuo savadarbės agitacijos iki politinės reklamos
Šio laikotarpio rinkiminiai lankstinukai atskleidžia, kaip nepriklausomybės pradžioje atsiradusi savadarbė agitacinė medžiaga įgavo vis profesionalesnės rinkiminės reklamos bruožų. 1992 m. Parlamento rinkimų lankstinukai atrodo itin paprasti, maža spalvų, spausdinimo galimybės primityvios, grafinio dizaino sprendimų – minimaliai. Nepriklausomybės pradžioje namų sąlygomis pradėta spausdinti agitacinė medžiaga dar nebuvo įgijusi vizualinės reklamos pobūdžio. Kandidatų šūkiai išdėstyti netolygiai, politinės reklamos žymėjimo tvarkos beveik nėra.
Nepriklausomybės pradžios aplinkybėmis jaučiamas didelis politinis sąjūdinių ir buvusių nomenklatūrinių partijų susipriešinimas, – tai atsispindi ir lankstinukų turinyje, kurio itin reikšminga dalis skiriama ne tik savo teigiamų savybių, idėjų pateikimui, tačiau ir karikatūriniam oponento vaizdavimui, siekiui pabrėžti konkurento trūkumus.
1996 m. rinkiminėje kampanijoje matyti akivaizdus politinės reklamos šuolis. Atsiranda profesionalaus grafinio dizaino sprendimų, lankstinukai kur kas spalvingesni, traukiantys akį. Reklaminėje medžiagoje imamos išryškinti ne tik programinės nuostatos, tačiau ir asmeninės kandidato savybės: jo hobiai, receptai virtuvėje, viskas, kas kandidatą priartina prie „eilinio žmogaus“. Lankstinukų turinys nebėra sutelktas vien į politinių idėjų konkurenciją, stengiamasi rinkėjus sudominti kandidatu kaip asmeniu, o ne tik politikos atstovu.
Rinkiminėje kampanijoje pasidarė svarbūs geopolitiniai dalykai: integracijos į ES ir NATO klausimai, taip pat išryškėja ir tokie socialiniai klausimai, kaip smurtas šeimoje arba alkoholio kokybės ir jo vartojimo mastų problema – beveik kiekvienas kandidatas šiais klausimais bando pateikti savo sprendimo būdus.
