Nuo laboranto iki profesoriaus

Vienišas, tik savo mintimis gyvenantis žmogus, vargu ar gali būti veiklus. Bendravimas, minčių, idėjų mainai atveria dideles galimybes... Karolis Jankevičius
Profesorius Karolis Jankevičius. Vilnius, 2011, p. 42.

Studijų metais, iš savo mokytojų profesorių Povilo Snarskio, Jono Dagio, Tado Ivanausko, Antano Minkevičiaus gavęs puikų profesinį pasirengimą ir jų paskatintas, veikliai įsitraukė į mokslinį organizacinį darbą. 1953 m. Karolis Jankevičius tapo Biologijos instituto direktoriumi. 
1959 m. Biologijos institutas buvo pertvarkytas ir įkurti du gamtos tyrimams skirti institutai: Zoologijos ir parazitologijos institutas bei Botanikos institutas. Botanikos instituto direktoriumi paskirtas Jankevičius. Jam vadovavo 22 metus. Nuo 1981 m. iki 1991 m. buvo Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos vadovas, o nuo 1991 m. iki 1993 m. – jos vyriausiasis mokslo darbuotojas. Vadovauti Biologijos ir Botanikos institutams teko sunkiomis to meto sąlygomis, tačiau jis sugebėjo suburti kūrybingą mokslinį kolektyvą ir įtraukti jį į vaisingą mokslinę veiklą. Į ją įsitraukė ir pats, kiek leido administracinio darbo našta.

1964 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Kuršių marių ir kai kurių Lietuvos TSR ežerų mikrobiologinė charakteristika“. Disertaciniame darbe ištyrė grunto bakterijų kiekio dinamiką, jų generacijos laiką, produkciją, fiziologines grupes ir organinės medžiagos mineralizacijos procesų intensyvumą. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.

Greta mokslo administravimo veiklos Karolis Jankevičius aktyviai dalyvavo tiriant šalies gamtinius išteklius, rengiant priemones jų racionaliam naudojimui, bioįvairovės išsaugojimui. Svarbiausios mokslinių darbų kryptys: aplinkos apsauga, gėlųjų vandenų ir grunto mikrobiologija. 
Pirmieji darbai buvo skirti augimo stimuliatorių fiziologiniam veikimui tirti. Tolesnė veikla siejama su vandens mikrobiologija ir skirti savaiminio vandens apsivalymo klausimams. Kompleksinius hidrobiologinius tyrimus vykdė Kuršių mariose, Elektrėnų šiluminės elektrinės vandens talpykloje-aušintuve. Tyrimų metu siekė išsiaiškinti, kaip šių baseinų bakterijų veiklą lemia įvairių aplinkos sąlygų kaita. Botanikos instituto mokslininkai kartu su kitų institucijų specialistais sukauptą medžiagą apie Kuršių marių planktono organizmų struktūrą ir funkcionavimą apibendrino kolektyvinėmis monografijomis.

1981 m. įkūrus Hidrobotanikos laboratoriją, kuriai iki 1991 m. vadovavo prof. Karolis Jankevičius, buvo pradėti Drūkšių ežero – būsimojo Ignalinos AE aušintuvo, pagrindinių komponentų bazinės būklės kokybės ir kiekybės duomenų tyrimai. Jų metu buvo siekiama išsiaiškinti šiluminių jėgainių poveikį vandens ir sausumos sistemoms. Tyrimų rezultatai apibendrinti serijos „Šiluminė energetika ir aplinka“ kolektyvinėse monografijose „Ignalinos AE aušintuvo hidrobiocenozių būklė iki AE eksploatavimo“, „Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu jos eksploatacijos periodu“ ir kituose. Juose pateikiama apibendrinta tyrimų medžiaga apie pokyčius Drūkšių ežero ekosistemoje, pradėjus eksploatuoti Ignalinos atominę elektrinę. Jankevičius buvo šios serijos redaktorių kolegijos narys, kartu su bendraautoriais parengė per 18 straipsnių, kurie buvo paskelbti šios serijos tomuose.

Straipsniai, susiję su vandens baseinų ir nutekamųjų vandenų mikrobiologija, šiaurinės Kuršių marių dalies mikrobiologiniu apibūdinimu, išspausdinti leidinyje „Mikrobiologų moksliniai laimėjimai – liaudies ūkiui“.

2010 m. pasirodė paskutinis Karolio Jankevičiaus su bendraautoriais parengtas straipsnis „Fitoremediacijai selekcionuotų augalų biostimuliavimo procesų tyrimai“. Tyrimai buvo atlikti Jonavos rajono ir Trakų miškų urėdijos medelynuose. Straipsnis išspausdintas Mykolo Romerio universiteto leidinyje „Darnaus vystymosi strategija ir praktika“.