Bibliotekoje

Baigusi universitetą, 1958 m. lapkričio 1 d. Danutė Petkevičiūtė įsidarbino Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Komplektavimo skyriuje. Nuo 1960 m. iki 2007 m. balandžio 16 d. dirbo Rankraščių skyriuje: vyriausiąja bibliografe, sektoriaus vadove (nuo 1979 m.), skyriaus vedėja (1987–1992 m.), moksline bendradarbe (1998–2007 m.). Danutė šiltai prisimindavo buvusius Rankraščių skyriaus bendradarbius. Ji pasakojo apie pirmąjį bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėją Vladą Abramavičių (šiose pareigose dirbusį 1944–1965 m.). Būdama vienintelė skyriaus vedėjo patikėtinė, Danutė žinojo, kad aukštų spintų viršutinėse lentynose buvo slepiami kai kurie tarpukario Lietuvos, išeivijos veikėjų dokumentai, taip pat Raudonosios armijos ir sovietų represijas liudijantys dokumentai. Nors sovietiniais metais beveik visi Rankraščių skyriaus dokumentai buvo priskirti specialiajam fondui ir prieinami tik siauros srities specialistams, jame kai kas dar buvo slepiama nuo valdžios ir ypač nuo sovietinio saugumo. Danutė prisiminė apie sovietmečiu bibliotekoje tvyrojusią baugią aplinką, kai saugotis reikėjo visų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, būtent Danutė pradėjo slėptų dokumentų tyrimą bei tvarkymą, ir tai tęsiama iki šiol.
Danutė mėgdavo kalbėti, jog Rankraščių skyrius yra išskirtinis. Darbas jame jai priminė savotiškas kasyklas. Jos žodžiais: „Čia gali aptikti ir gintaro, ir sidabro, ir tikrų aukso smiltelių, t. y. dokumentų, pranokstančių net aukso vertę – neįkainojamų. Juos suradę, perduodavome kitiems, kad nušlifuotų, įrėmintų ir jų istorinę reikšmę atspindėtų“. 
Danutės įnašas į Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriaus plėtrą neišmatuojamas. Jos veiklos laikotarpiu buvo gauta, tyrinėta, aprašyta dauguma svarbiausių fondų. Savo darbą labai mėgo, atliko kruopščiai ir sąžiningai iki pat tol, kol leido sveikata ir garbingas amžius. 

No item selected