9Objektai(-ų)

Skelbtas palikimas

Viena pirmųjų svarbesnių Danutės Petkevičiūtės publikacijų buvo bibliografijos rodyklė „Rankraščiai apie 1863 m. sukilimą Lietuvoje“ (1963), išleista atskiru atspaudu (iš tęstinio leidinio „Bibliotekininkystė ir bibliografija“). 
1967 m. Danutė įstojo į neakivaizdinę lietuvių kalbos ir literatūros aspirantūrą. Mirus vadovui prof. Jurgiui Lebedžiui, disertacija apie Lauryną Ivinskį taip ir liko neginta, nors jau buvo parašyta. Jos pagrindu 1988 m. išleista monografija „Laurynas Ivinskis“ atskleidė šio švietėjo asmenybę bei nuopelnus tautinei kultūrai. Minėtini ir kiti aktualumo nepraradę Danutės Petkevičiūtės-Labanauskienės parengti leidiniai „Autografų kolekcijos katalogas“ (1989) ir „Rankraščių fondai“ (1994). Jos nenuilstamo darbo vaisius yra maždaug du šimtai mokslinių, mokslo populiarinamųjų, informacinių straipsnių, kurių temas diktavo tiesioginė prieiga prie bibliotekoje saugomų pirminių šaltinių. Ji atkreipė tyrėjų dėmesį į Vaclovo Biržiškos, Vytauto Sirijos Giros, Zigmo Kuzmickio, Alės Rūtos ir kitų kultūros kūrėjų rankraštinį palikimą. 

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku