Atminimas

Po akademiko mirties, įamžinant šio žymaus mokslininko bei mokslo organizatoriaus atminimą, LMA Fizikos ir matematikos institute K. Poželos g. (dabar A. Goštauto g. 12) buvo įkurtas Adolfo Jucio memorialinis kambarys. Jame saugomi iš profesoriaus namų perkelti meistrų pagaminti darbo kambario baldai, pagrindinė namų bibliotekos dalis ir institute buvęs mokslinis jo archyvas (namų archyvas perduotas LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriui, kur sudarytas A. Jucio dokumentų fondas F285). 2016 m. kambarys buvo perkeltas į Fizinių ir technologijos mokslų centrą, Saulėtekio al. 3, D402 k. ir pavadintas Prof. Adolfo Jucio edukaciniu kabinetu. Dabar erdviame, šviesiame kambaryje gražioje memorialinėje aplinkoje vyksta seminarai ir pasitarimai.

Nuo 1975 m. kasmet rengiami A. Jucio akademiniai skaitymai, skirti jo darbų plėtrai, teorinės fizikos aktualijoms ir prisiminimams apie profesorių bei jo veiklą.

1993 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė vardinę Adolfo Jucio premiją. Ji kas ketveri metai skiriama už vertingiausius teorinės fizikos pasiekimus. 

1982 m. rugsėjį Vilniuje, ant namo Karių Kapų g. 7, Adolfo Jucio atminimui buvo atidengta memorialinė lenta. Joje iškaltas mokslininko bareljefas ir įrašas: „Šiame name 1960–1974 m. gyveno teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, profesorius, akademikas Adolfas Jucys.“

1996 m. Plungės 1-oji vidurinė mokykla pavadinta Adolfo Jucio vardu. 2001 m. ji tapo Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindine mokykla (dabar progimnazija). Mokyklos Švietimo muziejuje yra ekspozicija, skirta akademikui. A. Jucys 1923–1927 m. mokėsi Plungės „Saulės“ realinėje gimnazijoje.

Net penkios miestų bei gyvenviečių gatvės pavadintos Adolfo Jucio vardu: Vilniuje, Panerių seniūnijoje, Plungėje (čia visą mikrorajoną vietiniai gyventojai praminė Jucynu), Kretingoje (šimtmečio proga) ir netoli A. Jucio gimtinės – Klausgalvuose bei Salantuose.

Akademikas A. Jucys mirė 1974 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Antkapinis paminklas sukurtas 1976 m. (skulptorius Antanas Žukauskas). Antkapį sudaro žemių sampilas, gulsčia pilko granito plokštė kapo pietrytiniame kampe ir paminklas – pilko granito plokštė su iškaltu A. Jucio bareljefiniu portretu ir įrašu: „Akademikas Adolfas Jucys, 1904–1974“.

Praėjus trisdešimčiai metų po akademiko mirties, gausiais renginiais buvo paminėtas A. Jucio šimtmetis. Ta proga „Lietuvos mokslo“ serijoje išleista knyga Akademikas Adolfas Jucys. Leidinyje išsamiai rašoma apie akademiko gyvenimą ir mokslinę veiklą, pateikiami paties mokslininko ir jo amžininkų prisiminimai, interviu su A. Juciu, laiškai, straipsniai kraštotyros ir kalbotyros klausimais. Knygoje yra didelės apimties „Adolfo Jucio bibliografija“ su asmenvardžių rodykle.

Adolfo Jucio gyvenimo pradžia buvo susijusi su vietomis, kurios dabar priklauso Kretingos ir Plungės rajonams, todėl abu laiko mokslininką savo kraštiečiu. Klausgalvų kaime, ties kelio į A. Jucio gimtinę pradžia, Kretingos savivaldybė pastatė tautodailininko Arvydo Klovo iš ąžuolo išdrožtus koplytstulpį ir stogastulpį, skirtus A. Jucio šimtmečiui paminėti. Koplytstulpio viršūnėje tradicinis kryžius-saulutė, į kurią įkomponuotas atomas su skriejančiais elektronais. Stogastulpyje iškalti profesoriaus žodžiai: „Atomas – tai mano gyvenimas.“

Iki šių dienų išlikęs akademiko tėviškės namas, statytas XX a. pirmojoje pusėje, yra Kretingos rajono kultūros paveldo objektas.

2004 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas A. Juciui skirtas pašto ženklas.