Gyvenimo ir veiklos datos
1904 09 12 gimė Klausgalvų Medsėdžių kaime (Salantų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija)
1912–1915 mokėsi Salantų liaudies mokykloje
1917 09 16 mirė tėvas Pranas Jucys, palaidotas Salantuose, Gargždelės kapinėse
1922–1923 mokėsi Kretingos progimnazijoje
1923–1927 mokėsi Plungės „Saulės“ realinėje gimnazijoje
1927 09 22 priimtas į Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto (MGF) Matematikos ir fizikos skyrių
1931 apgynė diplominį darbą „Vieno tinklelio lemputė“
1931 10 20 pripažintas baigusiu aukštąjį mokslą. Jam išduotas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) baigimo diplomas
1931 11 01–1933 03 20 tarnavo kariuomenėje, ryšių batalione, radijo kuopoje, eiliniu, vėliau – grandiniu
1933 mirė motina, palaidota Grūšlaukėje
1933 03 20–1935 01 15 VDU MGF Fizikos katedros (FK) jaunesnysis laborantas
1934 09 06 įregistruota santuoka su Sofija Nezabitauskaite
1935 01 16–1936 12 03 VDU MGF FK vyresnysis laborantas
1936 paskelbtas pirmasis mokslinis straipsnis
1936 11 14 gimė sūnus Algimantas Adolfas
1937 01 01–1938 06 30 VDU MGF FK jaunesnysis asistentas
1938 06 18–1938 07 29 konsultavosi Mančesterio universitete pas prof. D. R. Hartrį
1938 07 01–1940 08 31 VDU MGF FK vyresnysis asistentas
1939 10 07–1940 05 10 stažavosi Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė) pas prof. R. Faulerį
1940 05 10–1940 07 24 užkluptas karo, gyveno Belgijoje ir buvo internuotas Prancūzijoje.
1940 09 01–1940 10 31 Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos katedros (MGF FK) vyresnysis asistentas
1940 11 01–1940 11 06 Vilniaus universiteto MGF FK adjunktas
1940 11 07–1943 03 17 Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) FK docentas
1941 01 25 VVU MGF tarybos posėdyje apgynė daktaro disertaciją „Teorinis jonų C4+ ir C+" ir neutralaus C tyrimas“, įvertintą magna cum laude
1941 08 01–1943 03 17 VVU MGF Teorinės fizikos katedros vedėjas
1943 03–1944 05 gyveno Vilniuje, dalyvavo nelegalioje Universiteto veikloje
1944 05–1944 10 gyveno Žemaitijoje, Klausgalvų Medsėdžiuose ir Telšiuose
1944 11 01–1971 11 01 VVU MGF Teorinės fizikos katedros vedėjas (A. Juciui išvykus į doktorantūrą Leningrade, 1949–1950 m. jį laikinai pavadavo doc. A. Misiūnas-Misiukas)
1945 03 17 SSRS aukščiausioji atestacijos komisija (AAK) pripažino fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą
1945 05 15–1946 12 15 LSSR švietimo liaudies komisariato Aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas
1945 05 30 gimė sūnus Gediminas
1947 04 10–1948 07 01 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto direktorius
1949 09 01–1951 09 01 SSRS MA V. Steklovo matematikos instituto Leningrado skyriaus doktorantas (vadovas akad. V. Fokas)
1951 12 27 Leningrado valstybiniame A. Ždanovo universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją „Kai kurie patikslintieji atomo kvantmechaninio skaičiavimo metodai“
1952 10 01–1953 06 28 LSSR MA Fizikos ir technikos instituto Fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vedėjas (ne pagrindinės pareigos)
1952 12 27 SSRS AAK patvirtino fizikos ir matematikos mokslų daktaro laipsnį
1953 06 27 išrinktas LSSR mokslų akademijos tikruoju nariu
1953 06 28–1963 10 01 LSSR MA Geologijos, chemijos ir technikos mokslų skyriaus (nuo 1956 m. reorganizuoto į Fizikos, chemijos ir technikos mokslų skyrių) akademikas sekretorius
1955–1966 žurnalo „Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai“ B serijos redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas
1956 07 dalyvavo XI sąjunginiame spektroskopistų pasitarime Lvive, skaitė pranešimą
1956 10 01–1963 10 10 LSSR MA Fizikos ir matematikos instituto (FMI) direktorius
1957 01 25–26 dalyvavo Koordinaciniame pasitarime teorinės spektroskopijos ir kvantinės molekulių mechanikos klausimais Maskvoje ir skaitė pranešimą „Atominių spektrų skaičiavimo metodų būklė“
1957 12 04–12 XII sąjunginiame spektroskopijos mokslo tyrėjų pasitarime Maskvoje skaitė pranešimą
1959 12 11 išrinktas Spektroskopijos komisijos prie SSRS MA prezidiumo Bendrosios fizikos ir astronomijos skyriaus nariu
1959 03 17–19 Pasitarime osciliatorių stiprių matavimo bei jų skaičiavimo klausimais Leningrade skaitė pranešimą
Nuo 1959 03 19 SSRS MA Spektroskopijos komisijos Sąjunginės banginių funkcijų ir osciliatorių stiprių skaičiavimo bei publikavimo koordinacinės grupės (nuo 1964 m. – atominių spektrų ir atominių konstantų teorijos ir skaičiavimo, nuo 1966 m. – atomų ir atominių spektrų teorijos koordinacinės grupės) pirmininkas
1960 išleista A. Jucio, J. Levinsono ir V. Vanago monografija „Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas“ (rusų k.)
1960 09 23–26 Vilniuje vykusioje SSRS MA Astronomijos tarybos išvažiuojamojoje sesijoje skaitė pranešimą
1961 A. Jucio iniciatyva FMI įkurta skaičiavimo mašinų laboratorija, gauta elektroninė skaičiavimo mašina BESM-2. (Po derinimo ir modernizavimo ji, pervadinta BESM-2M, pradėjo veikti 1962 07 13)
1962 12 09 suteiktas LSSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas
1962 05 28–1962 06 06 Trakuose vyko Vasaros mokykla atomų ir molekulių spektroskopijos klausimais (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas). Skaitė paskaitą „Atomo kvantmechaninio skaičiavimo klausimai“
1962 06 07–11 Vilniuje vyko Sąjunginis pasitarimas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių kvantinės teorijos klausimais (jame dalyvavo ir mokslininkai iš Rytų Europos šalių) (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas). Skaitė apžvalginį pranešimą „Atomo kvantmechaninio skaičiavimo dabartinė padėtis ir artimiausi uždaviniai“
1962 11 išleistas pirmasis „Lietuvos fizikos rinkinio numeris“; A. Jucys – žurnalo sumanytojas
nuo 1963 Atomų ir molekulių spektroskopijos problemos mokslinės tarybos pirmininkas
1963 06 27–29 Rygoje vyko Sąjunginis pasitarimas banginių funkcijų ir osciliatorių stiprių skaičiavimo klausimais (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas)
nuo 1963 10 02 LSSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiko sekretoriaus pavaduotojas
1964 05 29 vadovavo Atominių spektrų ir konstantų teorijos ir skaičiavimo mokslinių darbų koordinacinės grupės pasitarimui Vilniuje
1964 06 15 skaitė paskaitą Žvaigždžių spektrų vasaros mokykloje Puškine (prie Leningrado)
1964 08 29 šešiasdešimtmečio proga apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu
1964 11 30–1964 12 14 lankėsi Budapešto ir Debreceno (Vengrija) mokslo įstaigose ir skaitė paskaitas
1965 išspausdinta A. Jucio ir A. Bandzaičio monografija „Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“ (rusų k.)
1965 06 03–16 Palangoje vyko Antroji sąjunginė kvantinės chemijos vasaros mokykla (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas); mokykloje buvo perskaitytas dešimties valandų A. Jucio ir A. Bandzaičio kursas „Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“
nuo 1965 leidinių serijos „Quantum Theory of Matter“ patarėjų kolegijos narys (leidiniai buvo rengiami spaudai, apie jų publikavimą informacijos nerasta)
1966 05 05–06 Rygoje vyko Sąjunginis pasitarimas atomo teorijos ir atominių konstantų skaičiavimo klausimais (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas)
nuo 1967 tarptautinio mokslo žurnalo „International Journal of Quantum Chemistry“ patarėjų kolegijos narys
1967 07 05–13 dalyvavo Tarptautinėje teorinės fizikos vasaros mokykloje Fraskatyje (Italija), skaitė paskaitų ciklą
1967 08 29–09 01 dalyvavo Tarptautiniame kvantinės chemijos simpoziume Kutna Huroje (Čekoslovakija) ir skaitė apžvalginį pranešimą „Apie daugiakonfigūracinio artutinumo ir išplėstinio skaičiavimo metodo taikymą atomų struktūroms skaičiuoti“
1967 11 01 paskirtas MA Fizikos ir matematikos instituto Kvantmechaninių skaičiavimų sektoriaus vedėju (iki 1971 11 01 – visuomeniniais pagrindais)
1968 06 04–05 Vilniuje vyko A. Jucio vadovaujamas Koordinacinis pasitarimas atomų ir atominių spektrų teorijos ir skaičiavimo klausimais
1968 08 07 paskirta LSSR valstybinė premija už darbus kvantinės atomo teorijos srityje
1968 11 28–1968 12 11 lankėsi Greifsvaldo universitete (Vokietija), skaitė paskaitas
1968 10 07–12 lankėsi Debreceno ir Budapešto mokslo ir studijų įstaigose, skaitė paskaitas
1968 04 15–1968 05 06 mokslinė komandiruotė į Jungtinę Karalystę Londono karališkosios draugijos kvietimu. Skaitė paskaitas Oksfordo, Kembridžo, Edinburgo universitetuose ir kitose mokslo ir studijų įstaigose
1969 06 02–14 Druskininkuose vyko A. Jucio grupės organizuota Vasaros mokykla atomų ir molekulių teorijos klausimais. Skaitė paskaitų ciklą
1969 06 16–20 Vilniuje vyko Tarptautinis simpoziumas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas). Skaitė apžvalginį pranešimą „Apie atomo teorijos raidą pastarąjį septynmetį ir tolesnius jos uždavinius“
1969 11 05–19 mokslinė komandiruotė į Prancūziją. Skaitė paskaitas Paryžiaus, Marselio, Liono ir Strasbūro mokslo centruose, Europos atominių ir molekulinių skaičiavimų centre
1970 išrinktas tarptautinio mokslo žurnalo „Molecular Physics“ redakcinės kolegijos nariu
1970 07 08–11 dalyvavo Tarptautiniame kolokviume atomo teorijos klausimais Žif siur Ivet (Gif-sur-Yvette, Prancūzija), kur buvo pakviestas skaityti pranešimą „Apie veidrodinio atspindžio simetrijos naudojimą atomo teorijoje“
1970 08 31–09 11 dalyvavo Tarptautinėje kvantinės chemijos vasaros mokykloje Krokuvoje (Lenkija), skaitė paskaitų ciklą apie patikslintus atomo banginių funkcijų sudarymo metodus
1971 06 05 išrinktas Plungiškių draugijos prezidentu
1971 03 30–04 06 lankėsi Torunės M. Koperniko universitete (Lenkija) ir skaitė paskaitas
1971 08 11–17 dalyvavo IV Kanados simpoziume teorinės chemijos klausimais Vankuveryje, kur buvo pakviestas skaityti pranešimą „Kai kurie šiuolaikinės atomo teorijos aspektai“
1971 10 26–28 vadovavo Sąjunginiam seminarui atomų ir atominių spektrų teorijos klausimais Vilniuje
1972 04 19–26 mokslinė komandiruotė į Vengriją, skaitė paskaitas Debreceno ir Budapešto universitetuose
1972 08 05–17 dalyvavo III tarptautinėje konferencijoje atomo fizikos klausimais Boulderyje (JAV), kur buvo pakviestas skaityti pranešimą; po konferencijos lankėsi Čikagos universitete ir Nacionaliniame standartų biure Vašingtone
1973 „Mokslo“ leidykla išleido A. Jucio ir A. Savukyno monografiją „Atomo teorijos matematiniai pagrindai“ (rusų k.)
1973 02 19–23 dalyvavo Sąjunginiame seminare atomo ir atominių spektrų teorijos klausimais Bakurianyje (Gruzija) (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas)
1973 11 14–16 dalyvavo Sąjunginiame seminare atomų ir atominių spektrų teorijos klausimais Rygoje (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas)
1973 12 12–1974 01 20 mokslinė komandiruotė į Kanadą, Voterlu universitetą
1974 02 04 mirė Vilniuje
1974 02 06 palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse