12Objektai(-ų)
Karo aviacijos pradžia
1919 m. sausio 30 d. Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopoje buvo sudarytas Aviacijos būrys. Priešo veiksmams sekti ir karinėms operacijoms planuoti reikėjo žvalgybos žinių, o lakūnų nebuvo. Vasariui įpusėjus, vokiečiai Lietuvos kariuomenei perleido dirižablio (cepelino) angarą, kuris tapo lėktuvų saugykla, tačiau labai trūko degalų ir lėktuvų atsarginių dalių. Vasario 24 d. vokiečiai perdavė lietuviams ir vieną iš dviejų lėktuvų angarų šiauriniame oro uosto pakraštyje prie Vesulavos dvaro (Linksmadvario). Buvo pasamdyti 5 vokiečių lakūnai, 1 žvalgas ir 5 mechanikai. Kovo 3 d. įvyko pirmasis žvalgybinis skrydis maršrutu Kaunas–Kaišiadorys–Vilnius. Skrido vokiečių lakūnas Fricas Šulcas ir karininkas Konstantinas Fugalevičius. Iš pradžių skrydžiai daugiausiai buvo susiję su žvalgymu ir propaganda, o vėliau dalyvauta ir koviniuose veiksmuose. Kovo 12 d. Aviacijos kuopa atskirta nuo Inžinerijos kuopos ir tapo atskira Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalimi. Taip pat šią dieną įsteigta Aviacijos mokykla, todėl ši diena švenčiama kaip Lietuvos karinių oro pajėgų įkūrimo diena. Gegužės 15 d. į Aviacijos dalį priimtas pirmasis lietuvis. Tai buvo kvalifikuotas lakūnas Pranas Hiksa (1897–1966), 1916–1918 m. tarnavęs Rusijos aviacijoje, o 1917 m. gilinęs studijas Anglijoje. Gegužės 17 d. buvo sudarytas 4 lėktuvų aviacijos būrys, įsikūręs Kėdainių oro uoste ir kovojęs Panevėžio pusėje, vejant raudonarmiečius iš Lietuvos. Gegužės 24 d. jis grįžo į Kauną. Birželio 13 d. lietuvių Aviacijos būrys perkeltas į oro uostą prie Utenos. Liepos 4 d. iš Kauno išvyko vokiečių aviacijos būrys, o liepos 9 d. lietuviams buvo perduotas ir antrasis Linksmadvario angaras. Likus vienam lakūnui P. Hiksai, vadovybė lapkričio 15 d. trims mėnesiams pasamdė 4 anglų lakūnus. Jie skraidė geriau nei vokiečiai, bet su jais buvo sunku susikalbėti. Gruodžio 16 d. Aviacijos mokykla parengė 34 mokinius ir buvo uždaryta. Jos absolventams dar reikėjo išmokti skraidyti, todėl buvo sudarytas Mokomasis būrys, kurio vadu paskirtas P. Hiksa. 1920 m. balandžio 1 d. Mokomasis būrys tapo Pirmąja oro eskadrile. Liepos 18 d. Aviacijos dalies vadu paskirtas generolas majoras Juozas Kraucevičius, patyręs caro kariuomenės lakūnas, stambių aviacijos junginių vadas.
Dirižablio angaras Aleksote, 1915 m. pastatytas vokiečių kariuomenės.
Aviatorių pramintas Cepelino angaru. Jo ilgis – 240 m, plotis – 55 m., aukštis – 40 m. Nugriautas 1929 m. Kaunas, [apie 1919 m.].
LMAVB RS F297-504, lap. 19
Cepelino angare buvo saugomi ir remontuojami lėktuvai.
Kaunas, 1919 m. pavasaris.
LMAVB RS F297-504, lap. 15
Dirižablio angaras, kuriame po 1919 m. lapkričio kovų su bermontininkais buvo sukrauti iš jų paimti lėktuvų varikliai bei kitas aviacijos turtas.
Kaunas, [1919 m.].
LMAVB RS F297-503, lap. 22
Karo aviacijos dirbtuvės Cepelino angare. Priekyje sėdi Karo aviacijos mokyklos kariūnai. Kaunas, [1919 m.].
LMAVB RS F297-503, lap. 28
Lėktuvų angarai Linksmadvaryje, Aleksote.
Kaunas, [1919 m.].
LMAVB RS F297-503, lap. 53
Hiksa, Pranas. Gyvenimas kaip skrydis: karo lakūno, inžinieriaus ir automobilininko atsiminimai.
Vilnius: Kriventa, 2014
Kauno vaizdas iš oro: nuotrauka daryta 650 m aukštyje.
Lėktuvą valdė pilotas Pranas Hiksa, fotografavo žvalgas Viktoras Živatovas. Kaunas, 1919 m. rugpjūčio 6 d.
LMAVB RS F297-503, lap. 36
Kauno geležinkelio stoties rajono vaizdas iš oro.
Kaunas, [1919 m.].
LMAVB RS F297-503, lap. 75
Karo aviacijos karininkų grupė, lankantis generolui Vladui Dionizui Slaboševičiui (m. 1919 10 01).
Iš kairės į dešinę: Haris Roteris (Rotter), Fricas Šulcas (Schultz), Pranas Hiksa, Panteleimonas Soltanas, Erikas Šulcas (Schultz), Stasys Jakštys, Albertas Veinšenkas (Weinchenck), Karlas Olofas Dalbekas (Dahlbäck), Hermanas Lechneris (Lechner), Paulius Ditrichas, Juozas Grigiškis, dalį inspektuojantis generolas Vladas Dionizas Slaboševičius, Zigmantas Knystautas, Albertas Švezigas (Schwesig), dalį inspektuojantis Kariuomenės štabo Operatyvinės dalies viršininkas Edvardas Adamkavičius, Bronislavas Martinaitis, Viktoras Živatovas, Povilas Jancevičius, Eugenijus Šalkauskas, Erikas Kuligovskis (Kuligowski). [Kaunas, 1919 m., tarp rugpjūčio 1 ir spalio 1 d.].
LMAVB RS F297-503, lap. 32
Gaisras Kaune: dega senamiestis Katedros rajone.
Buvo manoma, jog padegta tyčia. Vaizdas iš oro. Kaunas, 1920 m.
LMAVB RS F297-503, lap. 37
Generolas Juozas Kraucevičius (1879–1964).
1920–1927 m. vadovavo Lietuvos aviacijai. Iš: Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai, 1918–1940: [nuotraukų rinkinys]. Klaipėda, 1991.
Naujojo vado plk. Juozo Kraucevičiaus sutikimas Aviacijos dalyje (Pirmoji eskadrilė).
Pirmoje eilėje (iš kairės): neatpažintas asmuo, Vsevolodas Šenbergas, Juozas Pranckevičius, Kostas Kanauka, Jurgis Dobkevičius, Juozas Šabanavičius, Juozas Kumpis, Antanas Gustaitis, Stasys Tumas, Juozas Kraucevičius (civiliais rūbais), Vincas Gavelis, Pranas Hiksa, Andrius Senatorskis, Otas Ranas (Otto Rahn), Romualdas Šidlauskas, Antanas Stašaitis, Aleksandras Soldatenkovas, Stasys Jakštys, Eugenijus Kraucevičius, Leonas Virbickas, Leonardas Peseckas, Juozas Grigiškis. Antroje eilėje (iš kairės): Simas Stanaitis, Vincas Švitrys, Vytautas Jablonskis, Leonas Sliužinskas, Julius Šalkauskas. Kaunas, 1920 m. birželis
LMAVB RS F297-504, lap. 18