Pirmieji lėktuvai

Steigiant karo aviaciją, lėktuvų įsigyti buvo paprasčiau negu rasti lakūnų. 1919 m. vasario 14 d. lietuviams atiteko anglų gamybos dvivietis lėktuvas Sopwith „1½ Strutter“, kuriuo skrido bolševikų lakūnai ir, sugedus varikliui, nusileido prie Jiezno. Bet samdiniai vokiečiai juo nemokėjo ir nenorėjo skraidyti. Jis prastovėjo angare iki 1921 m. liepos. Vasario 27 d. į Kauną buvo atvežti aštuoni užsakyti vokiečių įmonės Luft Verkehrs Gesellschaft 1918 m. konstrukcijos žvalgybiniai dviviečiai lėktuvai LVG C. VI. Lakūnai praminė juos „elfogėmis“. Kovo 1 d. virš Kauno pakilo pirmoji sumontuota „elfogė“ su Lietuvos karinės aviacijos ženklais. Tai buvo trijų spalvų rombai su baltu Vyčiu viduryje. Jie buvo piešiami abiejose posūkio vairo pusėse, liemens šonuose, viršutinių sparnų viršuje ir apatinių apačioje. Iš viso ant lėktuvo puikavosi aštuoni ženklai. Iki kovo 3 d. pirmojo žvalgybinio skrydžio į Vilnių buvo sumontuoti pirmieji 4 lėktuvai. Kadangi trūko dažų ir buvo įsigyta daugiau lėktuvų, ženklai imti piešti tik ant kovos lėktuvų, o mokomieji ir lavinimosi lėktuvai liko su vokiškais kryžiais. Birželio mėnesį Aviacijos daliai iš vokiečių pavyko nusipirkti dar devynis lėktuvus: keturis mokomuosius Albatros gamyklos lėktuvus Alb. B. IIa; du Rumpler gamyklos treniruočių lėktuvus Ru. C. I ir du žvalgybinius LVG C. VI; vieną Halberštato gamyklos lėktuvą Halb. CL. IV.

Spalio 16 d. keleivinis lėktuvas Junkers F13, be leidimo skridęs per Lietuvą, buvo konfiskuotas, kai patekęs į ledų krušą, nusileido prie Obelių. Jis galėjo skraidinti 4 keleivius, neskaitant lakūno. Juo domėjosi vokiečiai, anglai, prancūzai ir amerikiečiai, prašė perleisti, tačiau Lietuvos vyriausybė nepatenkino nė vieno prašymo. Lapkričio 23 d. iš Radviliškio išvijus bermontininkus, buvo paimta daug aviacijos karo grobio. Sąjungininkai įsakė, kad karą pralaimėjusi Vokietija kompensuotų Lietuvai patirtus nuostolius. Vietoj numatytų 30 lėktuvų vokiečiai pristatė netvarkingus 24. Lietuviai juos susiremontavo. Pagal Versalio taikos sutartį Vokietijai buvo uždrausta karinė aviacija, ji turėjo būti sunaikinta. Lietuviai tuo pasinaudojo ir natūrinių mainų būdu įsigijo dar daugiau aviacijos amunicijos. Taip Cepelino angare sukaupus daugiau nei 100 veikiančių ir neveikiančių lėktuvų, apsirūpinimas buvo baigtas, nes 1920 m. pabaigoje Lietuvos aviacija turėjo tik 11 lakūnų ir apie 15 oro žvalgų.