1990 m. balandžio 25 d. įsteigtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kuriam vadovauti paskirtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. Butkevičius. Šiai struktūrai pavesta atkurti karinę sistemą, suformuluoti ir įgyvendinti krašto apsaugos koncepciją. Birželio mėnesį įkurtas Atskirasis apsaugos būrys, vėliau išaugęs į motorizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis vilkas“. Jis saugojo Departamentą, prižiūrėjo tvarką renginių metu, mokėsi karybos. Sovietinei kariuomenei šturmuojant svarbiausius valstybinius objektus, 1991 m. sausio 17 d. įkuriama Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), kuri įteisino valstybę ginti pasiryžusių savanorių veiklą. Tuo metu ir KAD iškilo uždavinys sukurti kovinį dalinį, kuris padėtų valdyti situaciją galimų konfliktų zonose. Taip tų metų vasarį atsirado pirmasis Mokomasis junginys. Tai buvo 300 savanorių profesionalų grupuotė, tapusi būsimos sausumos kariuomenės pagrindu. Kadangi grėsmę tebekėlė sovietų kariuomenė, rugsėjo 18 d. KAD buvo įpareigotas ją stebėti ir kaupti informaciją. Spalio 10 d. KAD direktorius paskiriamas pirmuoju Krašto apsaugos ministru. Spalio 16 d. KAD, kaip atlikęs savo uždavinius, likviduojamas. Spalio 23 d. – paskelbiamas pirmas naujokų šaukimas krašto apsaugos tarnybon. Pašaukta apie 2 tūkst. jaunuolių. Metų pabaigoje 380 krašto apsaugos darbuotojų suteikti Lietuvos kariuomenės karininkų laipsniai. 1992 m. pradžioje į Lietuvą pirmą kartą atvyko NATO generalinis sekretorius Manfredas Wörneris. Gegužės mėnesį Lietuvos pasieniečiai jau kontroliavo visą pasienį. Tų metų lapkričio 19 d. Aukščiausioji Taryba patvirtino Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą. 1993 m. buvo suformuota Lietuvos kariuomenės struktūra. Jos reguliariąsias pajėgas sudarė sausumos kariuomenė, karinės jūrų pajėgos, karinės oro pajėgos, krašto apsaugos savanorių pajėgos, mokymo įstaigos ir Civilinės saugos departamentas. Pirmuoju atkurtos kariuomenės vadu tapo plk. J. Andriškevičius. 1994 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos prezidentas A. Brazauskas nusiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui M. Wörneriui su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į šią karinę organizaciją. Rugsėjo 13 d. Rygoje pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis dėl bendro Estijos, Latvijos ir Lietuvos Jungtinio taikos palaikymo dalinio kūrimo, kuris pavadintas „Baltbat“. Tai buvo pirmieji Lietuvos kariuomenės integracijos į pasaulio saugumo struktūras žingsniai. Siekdama narystės NATO, Lietuva ne tik dalyvavo įvairiose palaikymo misijose Balkanuose, Gruzijoje, bet ir pati rengė bei dalyvavo daugelyje tarptautinių mokymų. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare. Zoknių aerodrome nusileido pirmieji keturi NATO naikintuvai, kurie pradėjo kontroliuoti Baltijos šalių oro erdvę.
Derybų su Rusija dėl kariuomenės išvedimo delegacija
Derybų su Rusija dėl kariuomenės išvedimo delegacija po sėkmingo derybų rato. Iš kairės: Romualdas Ozolas, Stasys Stačiokas, Gediminas Šerkšnys, Česlovas Stankevičius (delegacijos vadovas), Saulius Pečeliūnas, Vladimiras Jarmolenka, Egidijus Jarašiūnas, Vytautas Sinkevičius. 1992 m. Iš asmeninio Stasio Stačioko archyvo.
NATO generalinio sekretoriaus Manfredo Wörnerio vizitas
Pirmas NATO generalinio sekretoriaus Manfredo Wörnerio vizitas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime (spaudos konferencijoje). Jo kairėje sėdi Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko atstovas spaudai Audronius Ažubalis ir krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. 1992 m. kovo 13–16 d. Iš asmeninio Audroniaus Ažubalio archyvo.
Nerijus Dziadas (g. 1973)
Nerijus Dziadas (g. 1973) 1991–2000 m. tarnavo SKAT 24-ame batalione. Iš asmeninio Danutės Aidietytės-Vaškevičienės archyvo.
Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktas
Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktas. Vilnius, 1992 m. lapkričio 19 d. Iš: Surgailis, Gintautas. Lietuvos kariuomenė, 1918–1998. Vilnius, 1999, p. 112.
Silvestras Dziadas (g. 1997)
Silvestras Dziadas (g. 1997) 2016–2017 m. tarnavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione, 4-ojoje pėstininkų kuopoje Rukloje. Iš asmeninio Danutės Aidietytės-Vaškevičienės archyvo.
Parodos „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ pristatymas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos parodos „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ pristatymas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Iš kairės: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, parodos rengėja Rasa Sperskienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys. Panevėžys, 2017 m. kovo 6 d. Iš asmeninio Rasos Sperskienės archyvo.
Surgailis, Gintautas. Lietuvos kariuomenė, 1918–1998
Surgailis, Gintautas. Lietuvos kariuomenė, 1918–1998. Vilnius, 1999, p. 112.
Vaičenonis, Jonas. Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje
Vaičenonis, Jonas. Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje. Vilnius, 2004. 262 p.
Voveris, Vytautas. Trečioji savanorių karta
Voveris, Vytautas. Trečioji savanorių karta. Vilnius, 2006. 163 p.
Katilius, Artūras; Tininis, Vytautas. Lietuvos kariuomenės karių uniformos, ženklai ir vėliavos, 1990–2010 m.
Katilius, Artūras; Tininis, Vytautas. Lietuvos kariuomenės karių uniformos, ženklai ir vėliavos, 1990–2010 m. Vilnius, 2014. 391 p.
Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku