Nepriklausomybės kovos

Temos

Krašto apsaugos organizavimas Vilniuje

1918 m. spalio 8 d. Lietuvos Valstybės Taryba įsteigė Apsaugos komisiją (pirm. S. Šilingas, nariai S. Banaitis, J. Alekna, J. Kubilius). Nuo spalio 10 d. karininkas J. Kubilius pradėjo kviesti ir registruoti karininkus bei kareivius. Komisija Lietuvą padalino į 12 sričių. Kiekvienoje jų turėjo būti vadas su trijų asmenų štabu. Numatyta į kariuomenę kviesti tik savanorius. Spalio 16 d. į Vilnių atvyko pirmi savanoriai (11 vyrų). Jie įsikūrė Valstybės Tarybos rūmuose (Jurgio prosp. 13). Dėvėjo civilius rūbus, todėl jų buvimas nekėlė įtarimo. Ginklų nebuvo, nes valstybė jų dar neturėjo. Lapkričio 1 d. Apsaugos komisija paskyrė karininką V. Grigaliūną-Glovackį 1-ojo pėstininkų pulko vadu. Savanorius iš Valstybės Tarybos rūmų perkėlė į senas artilerijos kareivines Šnipiškėse prie elektros stoties. Pulkas netrukus buvo apginkluotas iš vokiečių slapta nusipirktais ginklais. Lapkričio 23 d. ministras pirmininkas A. Voldemaras su karininkais J. Kubiliumi, S. Nastopka, A. Juozapavičiumi parengė pirmą įsakymą dėl kariuomenės organizavimo. Sudaryta Apsaugos taryba (plk. S. Chaleckis, papulk. S. Nastopka, gyd. papulk. V. Nagevičius). Šis įsakymas išleistas viena diena anksčiau, negu buvo gautas oficialus okupacinės valdžios leidimas Lietuvos kariuomenei steigti. Rūpintasi į organizacinį darbą įtraukti aukštesnio laipsnio karininkus, bet iš lietuvių tokių nebuvo. Gruodžio 14 d. vokiečiai pradėjo evakuotis. Gruodžio 20 d. į Berlyną išvyko ministras pirmininkas A. Voldemaras ir finansų ministras M. Yčas, o 21 d. – Valstybės Tarybos pirmininkas A. Smetona. Gresiant bolševikų įsiveržimui, Valstybės Tarybos Prezidiumas pavedė M. Sleževičiui sudaryti naują Vyriausybę. Gruodžio 26 d. ji pradėjo darbą. Krašto apsaugos ministru paskirtas karininkas M. Velykis. Gruodžio 29 d. keturiomis kalbomis (lietuvių, lenkų, baltarusių ir žydų) paskelbtas atsišaukimas į Lietuvos piliečius, raginantis stoti savanoriais į kariuomenę ir ginti Lietuvą nuo bolševikų invazijos. Savanoriams verbuoti apskrityse buvo steigiami registracijos punktai. Deja, 1918 m. paskutinėmis dienomis vokiečiai rengėsi palikti Vilnių. Artinosi bolševikai, organizavosi lenkai. Lietuviams trūko ginklų ir šaudmenų, todėl Valstybės Taryba nutarė veiklos centrą perkelti iš Vilniaus į Kauną. 1919 m. sausio 1 d. vokiečiai nuėmė savo vėliavą Gedimino pilies bokšte. Laikinai Vilniaus karinio komendanto pareigas ėjęs karininkas K. Škirpa su grupe kareivių iškėlė lietuvišką trispalvę.

Plk. Jurgis Kubilius (1875–1961)

1918 m. Apsaugos komisijos narys, Apsaugos ministerijos štabo viršininkas, ėjęs ir kariuomenės vado pareigas. Iš: Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai, 1918–1940: [fotografijų rinkinys]. Klaipėda, 1991.

Apsaugos komisijos raštas. 1918 11 11

Apsaugos komisijos raštas Lietuvos Valstybės Tarybos sekretoriui dėl karininkų kvietimo. Pasirašė pulkininkas J. Kubilius ir adjutantas V. Šneideraitis. 1918 m. lapkričio 11 d. LMAVB RS, F255-995, lap. 83.

Plk. Jonas Galvydis-Bykauskas (1864–1942)

Plk. Jonas Galvydis-Bykauskas (1864–1942). 1918 m. lapkričio 23 d. paskirtas 1-ojo pėstininkų pulko vadu. Iš: Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai, 1918–1940: [fotografijų rinkinys]. Klaipėda, 1991

Juozas Zikaras. Savanoriai

Juozas Zikaras. Savanoriai. Fotografija M. Smečechausko. Kaunas, 1937. LMAVB RSS, Fg.1-547.

Augustinas Voldemaras (1883–1942)

1918 m. lapkričio 11 – gruodžio 26 d. ministras pirmininkas, kartu ėjęs užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrų pareigas. [1920]. LMAVB RS, F172-34, lap. 3.

Pirmasis Ministrų kabinetas

1. A. Voldemaras; 2. M. Yčas; 3. J. Tūbelis; 4. V. Stašinskas; 5. J. Yčas; 6. P. Leonas. Fotografija įklijuota rankraštiniame P. Leono atsiminimų variante. [1918 m. lapkričio mėn.]. LMAVB RS, F117-1204/5, lap. 414

Į Lietuvos piliečius! [1918 12 29]

Į Lietuvos piliečius! [S. l.]: [s. n.], [1918 12 29]. LMAVB RS, F255-1676, lap. 1.

II Ministrų kabinetas

J. Šimoliūnas, J. Vileišis, J. Yčas, M. Velykis, J. Šimkus, M. Sleževičius, J. Tūbelis, P. Leonas, K. Daugirdas. Atvirukas, Kaunas: O. Vitkauskytės knygynas, [1919 m.]. LMAVB RS, F37-11901, lap. 1.

Savanorio Juozo Arlausko prisiminimai

Savanorio Juozo Arlausko prisiminimai apie Šeduvoje pamatytus pirmus Lietuvos kareivius. Klaipėda–Bajorai, 1937 m. kovo 1 d. LMAVB RS, F193-12, lap. 1.

Jono Karecko straipsnio „Kur yra laisvė, ten turi būti ir kariuomenė“ fragmentas.

Jono Karecko straipsnyje „Kur yra laisvė, ten turi būti ir kariuomenė“ užsiminta apie krašto gynybos organizavimą Vilniuje. [B. d.]. LMAVB RS, F348-98, lap. 1.

Persikėlus į Kauną

1919 m. sausio 5 d. įsteigta Kauno miesto ir apskrities komendantūra. Komendantu paskirtas karininkas Juozas Mikuckis, kuris privalėjo kasdien informuoti krašto apsaugos ministrą apie padėtį. Šios komendantūros branduolį sudarė iš Vilniaus atvykę kariai. Vasario 15 d. įvedus karo padėtį, komendantūros reikšmė išaugo. Kuriantis valstybės aparatui, steigiantis įstaigoms, atgyjant ekonomikai, į komendantūrą kasdien kreipdavosi apie 3000–4000 žmonių dėl leidimo išvykti, nes visuose keliuose patruliavo kareiviai. Pirmosios komendantūros gyvavimo dienos buvo sunkios. Visa valdžia dar priklausė vokiečiams, kurie trukdė valstybės kūrimo darbą. Revoliucijos demoralizuoti vokiečių kareiviai dažnai grasino nuginkluoti Lietuvos kariuomenę, suimti Valstybės Tarybos ir Vyriausybės narius. Kovo 18 d., gindamas Amerikos misiją nuo pakrikusių vokiečių kareivių, žuvo Kauno komendantūros kareivis, savanoris Pranas Eimutis. Sulaikius žudiką, vokiečiai sukėlė triukšmą, tačiau stoti į atvirą kovą su lietuviškos komendantūros daliniais neišdrįso. Kauno komendantūros dėka per palyginti trumpą laiką mieste ir apskrityje įvesta tvarka, sudarytos sąlygos dirbti vyriausybės ir valstybės įstaigoms. Komendantūros buvo įsteigtos Panevėžyje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Kretingoje, Tauragėje, Raseiniuose, Seinuose, Telšiuose, Marijampolėje ir kitose vietose.

1919 m. sausio mėn. buvo pradėta organizuoti karinius dalinius ne tik Kaune, bet ir Biržuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Šiauliuose bei kitose vietose. Sausio 15 d. paskelbus karininkų, puskarininkių ir karo valdininkų mobilizaciją, kariuomenę papildė tik apie 400 žmonių. Kadangi trūko karininkų, sausio 25 d. Kaune įsteigta karo mokykla. Kovo 1 d. sudaryta aviacijos kuopa, o kovo 12 d. įkurta Karo aviacijos mokykla Kaune. Iki kovo 5 d. paskelbtos pirmos naujokų, gimusių 1887–1888 m., mobilizacijos kariuomenėje jau buvo apie 3000 savanorių.

Kauno komendantūros komendantas kap. Juozas Mikuckis, karininkai ir kuopa.

Kauno komendantūros komendantas kap. Juozas Mikuckis, karininkai ir kuopa prie Aleksoto tilto, išlydint vokiečius. Kaunas, 1919 m. liepos 11 d. LMAVB RSS, Fg.1-407/2.

Kauno komendantūros šventė 1920 m.

Kauno komendantūros šventė 1920 m. sausio 4 dieną. LMAVB RS, F165-442, lap. 25.

Savanorio Kosto Batūros prisiminimai.

Savanorio Kosto Batūros prisiminimai apie atvykimą į Kauno komendantūros mokomąją kuopą. Kaunas, 1937 m. kovo 10 d. LMAVB RS, F193-27, lap. 1.

Iškilmingos P. Eimučio laidotuvės

Iškilmingos a. a. P. Eimučio, žuvusio nuo vokiečių kareivio kulkos 1919 m. kovo 18 d., laidotuvės. Jis buvo nušautas eidamas sargybinio pareigas prie viešbučio „Metropol“, kur buvo sustojusi Amerikos delegacija. Atvirukas. [1919 m.]. LMAVB RSS, Atv.-104/2274.

Savanorio Jono Demereckio pasakojimas apie Prano Eimučio žūtį.

Savanorio Jono Demereckio pasakojimas apie Prano Eimučio žūtį. [1937 m.]. LMAVB RS, F193-53, lap. 37.

Savanoris Mikas Gritėnas gyvenimo aprašyme prisiminė Kėdainių komendantūrą.

Savanoris Mikas Gritėnas gyvenimo aprašyme prisiminė Kėdainių komendantūrą ir karininką Joną Variakojį. Levaniškiai, 1937 m. kovo 04 d. LMAVB RS, F193-74, lap. 2.

Sedos komendantūros kariai.

Sedos komendantūros kariai su komendantu Povilu Plechavičiumi (centre). 1919 m. LMAVB RSS, Fg.1-460/1.

Savanoris Augustas Keturvaitis aprašė susitikimą su Skuodo komendantu Povilu Plechavičiumi

Savanoris Augustas Keturvaitis aprašė susitikimą su Skuodo komendantu Povilu Plechavičiumi. Plungė, 1937 m. kovo 9 d. LMAVB RS, F193-97, lap. 12.

Karo mokyklos personalas su viršininku gen. J. Galvydžiu-Bykausku

Karo mokyklos personalas su viršininku gen. J. Galvydžiu-Bykausku (centre), rengiant antrą karininkų laidą. [1919 m.]. LMAVB RS, F297-502, lap. 16.

Povilo Brazdžiūno atsiminimai „Aviacijos pradžia Lietuvoje. Karo aviacijos mokykloje 1919–1920 m.“

Povilas Brazdžiūnas atsiminimuose „Aviacijos pradžia Lietuvoje. Karo aviacijos mokykloje 1919–1920 m.“ pasakoja apie mokymąsi Kauno karo aviacijos mokykloje. XX a. 8 deš. LMAVB RS, F297-55, lap. 6.

Kovos su bolševikais ir bermontininkais

Kovos su bolševikais ir bermontininkais. Vasario 4 d. bolševikų Pskovo divizijos 7-asis šaulių pulkas pajudėjo Kauno link. Vasario 7 d. jiems kelią užkirto lietuvių savanorių Kėdainių apsaugos būrys. Tai buvo pirmos kautynės, kurias laimėjo lietuviai. Vasario 10 d. jungtinės lietuvių ir vokiečių pajėgos atsiėmė Šėtą. Raudonarmiečiai užėmė Jiezną, bet buvo nublokšti į Aukštadvarį. Jie užėmė ir Alytų, tačiau vasario 15 d. lietuviai, remiami vokiečių, šį miestą atsiėmė. Pavojus Kaunui buvo pašalintas. Nors Lietuvos šiaurės vakaruose Raudonosios armijos Internacionalinės divizijos pulkai užėmė Luokę ir Telšius, tačiau sustiprinti vokiečių daliniai juos nubloškė į rytus. Balandžio 19–21 d. lenkų kariuomenė išstūmė raudonarmiečius iš Vilniaus. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė, remiama vokiečių saksų savanorių, sėkmingai užėmė Ukmergę, Panevėžį, Uteną. Saksų savanoriams išvykus, lietuviai tęsė kovas su bolševikais. Naktį iš rugpjūčio 23-iosios į 24-ąją Lietuvos kariuomenė pradėjo lemiamą Zarasų operaciją, kurios metu raudonarmiečiai buvo nublokšti už Dauguvos. Frontas su bolševikais tapo poziciniu ir toks išsilaikė iki 1920 m. sausio 5 d. Tą dieną latvių kariuomenė, remiama lenkų, užėmė Daugpilį. Kovos su bolševikais užtruko lygiai metus, t. y. nuo 1919 m. sausio 5 d. iki 1920 m. sausio 5 d.

1919 m. liepos pabaigoje Lietuvai iškilo nauja grėsmė. Iš buvusių rusų belaisvių ir baltosios gvardijos likučių vokiečiai suformavo ir apginklavo kariuomenę, vadovaujamą plk. P. Bermonto-Avalovo. Padedami šių pajėgų vokiečiai ketino išlaikyti Lietuvą savo įtakoje. Spalio pradžioje bermontininkai užpuolė lietuviškas Šiaulių ir Pasvalio komendantūras, ėmė puldinėti sargybas. Jie artėjo prie Kauno. Spalio 12 d. teko sutelkti pajėgas, kurioms vadovauti paskirtas plk. ltn. K. Ladyga. Lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenė pradėjo bermontininkų puolimą. Įvyko dideli mūšiai prie Radviliškio ir Šiaulių. Bermontininkus išgelbėjo Antantės valstybių komisija, įsakydama lietuviams atsitraukti į išeities pozicijas. Jie buvo evakuoti į Vokietiją, o Lietuvos kariuomenė gruodžio 15 d. pasiekė buvusią Rusijos–Vokietijos sieną ir sustojo. Lietuviams atiteko didelis karo grobis: bermontininkų ginkluotė, technika ir kitas turtas.

Atsišaukimas Lietuvos piliečiai! Obywatele Litwy!

Lietuvos piliečiai! Obywatele Litwy! [Kaunas]: [Š. Neumano spaustuvė], [1919 m. vasario 7 d.]. LMAVB RSS, L-A/1929.

Atsišaukimas Raudonarmiečiai!

Raudonarmiečiai! [Kaunas]: [s. n.], [1919–1920 m.]. LMAVB RS, F256-1625, lap. 1.

Plk. Petro Genio prisiminimai.

Plk. Petro Genio prisiminimai apie 1-ojo pėstininkų pulko kovas su bolševikais ir vado A. Juozapavičiaus žūtį. Tauragė, 1936 m. gruodžio 21 d. LMAVB RS, F193-62, lap. 6.

Karo žvalgybos atstovas M. Lipčius (kairėje) ir Krašto apsaugos ministras A. Merkys (dešinėje) su anglų karine misija.

Karo žvalgybos atstovas M. Lipčius (kairėje) ir Krašto apsaugos ministras A. Merkys (dešinėje) su anglų karinės misijos karininkais. Kaunas, 1919 m. LMAVB RS, F165-441, lap. 63.

Vincas Staneikis.

Vincas Staneikis, 1919 m. gegužės 12 d. žuvęs bolševikų fronte prie Suviekų (dab. Zarasų raj.). LMAVB RSS, Fg.1-319.

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais.

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. [Kaunas, 1919 m. ruduo]. LMAVB RSS, F297-502, lap. 18.

Kautynės dėl Radviliškio.

Kautynės dėl Radviliškio: 2-ojo pėstininkų pulko išsidėstymo schema. XX a. 2–4 deš. LMAVB RS, F12-4832, lap. 73.

Stepas Vinkus (1902–1919, sėdi dešinėje)

4-ojo pėstininkų pulko eilinis Stepas Vinkus (1902–1919), žuvęs prie Radviliškio kovoje su bermontininkais (sėdi dešinėje tarp draugų). 1919 m. LMAVB RSS, Fg.1-309/1.

Turtas, paimtas mūšyje su bermontininkais.

Turtas, paimtas mūšyje su bermontininkais. Atvirukas, Kaunas: O. Vitkauskytės knygynas, XX a. 2-asis deš. LMAVB RS, F165-441, lap. 4.

Karas su lenkais

Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimas buvo nepriimtinas lenkams, kurie numatė bendrą valstybę. 1919 m. balandžio 19 d. lenkai įsiveržė į Vilnių ir puolė Trakų, Širvintų, Pabradės kryptimis. Gegužės 8 d. jie atakavo lietuvių sargybas prie Vievio. Prasidėjo abiejų pusių kariuomenių susidūrimai. Santarvės valstybės kelis kartus nustatė demarkacines linijas, tačiau jos buvo pažeidinėjamos. 1920 m. liepos mėn. spaudžiami Raudonosios armijos, lenkai turėjo pasitraukti iš Lietuvos. Pagal liepos 12 d. sutartį Sovietų Rusija pripažino Lietuvai Vilnių ir didelę teritoriją į rytus nuo jo. Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų pulko kuopa į Vilnių įžengė rugpjūčio 15 d., tačiau kitą dieną lenkai prie Varšuvos sumušė Raudonąją armiją. Rugpjūčio 27 d. lenkų kavalerija priartėjo prie Augustavo linijos, kur buvo dislokuota Lietuvos kariuomenė. Mūšiai prasidėjo rugpjūčio pabaigoje ir užtruko iki rugsėjo 22 d., kai Augustavo miškuose lietuviai pralaimėjo 4–5 kartus didesnėms lenkų pajėgoms. Įsikišus Santarvės valstybėms, lenkų puolimas buvo sustabdytas. Spalio 7 d. Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį. Pagal ją Vilnius buvo pripažintas Lietuvai. Tačiau lenkai šią sutartį sulaužė. Spalio 8 d. lenkų kariuomenės grupė, vadovaujama gen. L. Želigovskio, pradėjo puolimą. Kitą dieną ji užėmė Vilnių. Lapkričio 17 d. lenkų pėstininkai puolė Širvintų–Giedraičių–Dubingių ruože, tačiau lietuviams pavyko priešininkus įveikti prie Širvintų ir Giedraičių. Reikalaujant Tautų Sąjungos kontrolės komisijai, lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenės puolimas buvo sustabdytas. Lemiamomis pergalės prieš lenkus dienomis Lietuvos kariuomenei vadovavo krašto apsaugos ministras ir vyriausias kariuomenės vadas plk. K. Žukas ir kariuomenės vadas gen. S. Žukauskas. Lapkričio 29 d. karo veiksmai nutraukti, tačiau Vilnius ir Vilniaus kraštas liko lenkų okupuotas. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės baigėsi. Jų metu susikūrė Lietuvos kariuomenė, turinti visas kariuomenės rūšis: pėstininkus, kavaleriją, artileriją, aviaciją. L. Želigovskio kariuomenės puolimo metu Lietuvos kariuomenę sudarė maksimalus karių skaičius – virš 40 tūkst. Kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais žuvo ir nuo žaizdų mirė 1444 kariai, šauliai ir partizanai, 2812 mirė nuo įvairių ligų. Bendras aukų skaičius buvo 4256, sužeistų – 2766, be žinios dingo 226 kariai.

Gen. Konstantinas Žukas (1884–1962)

Gen. Konstantinas Žukas (1884–1962). Nuo 1919 m. vasario ėmė tarnauti Lietuvos kariuomenėje, buvo paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką. Vadovavo batalionui, pulkui, Užnemunės frontui. 1920 m. birželio 19 d. paskirtas Krašto apsaugos ministru, o nuo liepos 7 iki 1921 m. balandžio 7 d. ėjo ir Kariuomenės vado pareigas. Iš: Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai, 1918–1940: [fotografijų rinkinys]. Klaipėda, 1991.

Gen. Silvestras Žukauskas (1860–1937).

Gen. Silvestras Žukauskas (1860–1937). 1919 m. nuo balandžio 26 d. iki gegužės 27 d. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. Gegužės 27 d. buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu. Vadovavo mūšiuose su Raudonąja armija ir lenkais. Iš: Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai, 1918–1940: [fotografijų rinkinys]. Klaipėda, 1991.

5-asis pėstininkų pulkas.

5-asis pėstininkų pulkas, pasirengęs atremti priešo puolimą prie Vievio. 1920 m. LMAVB RS, F297-502, lap. 13d.

Savanorio Adolfo Krakauskio atsiminimai apie lenkų internavimą.

Savanorio Adolfo Krakauskio atsiminimuose pasakojama apie lenkų internavimą Kaišiadorių apylinkėse, minimas bataliono vadas kpt. J. Petruitis. Rokiškis, 1937 m. balandžio 10 d. LMAVB RS, F193-103, lap. 5.

10-ojo pėstininkų pulko karininkai.

10-ojo pėstininkų pulko karininkai valgykloje. Iš kairės sėdi ltn. Bukevičius, vyr. ltn. Kazlauskas, ltn. Michalauskas, karo vald. Mažeika, karo vald. Linge, ltn. Pažemeckas, ltn. Gonionis, kap. Gerulaitis. Seinai, 1920 m. liepos mėn. LMAVB RSS, Fg.1-436/1.

Savanoris Juozas Stukas apie tarnybą 1-ajame atsargos batalione.

Savanoris Juozas Stukas smulkiai aprašė tarnybą 1-ajame atsargos batalione, kuris dalyvavo mūšiuose prie Seinų. Kaunas, 1933 m. gegužės 6 d. LMAVB RS, F193-193, lap. 13.

Kpt. Vladas Kurkauskas (1895–1970).

Kpt. Vladas Kurkauskas (1895–1970). 1920 m. liepos 12 d. paskirtas Vilniaus miesto ir apskrities karo komendantu. LMAVB RS, F165-437, lap. 30.

Lietuvos kariuomenės vadovybė Vilniuje 1920 m.

Lietuvos kariuomenės vadovybė atvyksta į Vilnių 1920 m. rugsėjo mėn. Centre – Krašto apsaugos ministras plk. ltn. K. Žukas ir jo adjutantas ltn. A. Endziulaitis. Dešiniau – plk. K. Kleščinskis. LMAVB RS, F297-502, lap. 23.

Kalvarijos derybininkai.

Kalvarijos derybininkai. Iš kairės antras – J. Lukasevičius, prč. A. Riomeris, plk. M. Mackevičius, kpt. A. Zubrys, gen. M. Matchė, mjr. A. Jakaitis, B. K. Balutis, anglų karininkas, V. Čarneckis. Suvalkų Kalvarija, 1920 m. rugsėjo mėn. LMAVB RSS, Fg.1-602.

Kpt. Antano Maksimaičio istorinė apžvalga „Pirmasis artilerijos pulkas“

Kpt. Antano Maksimaičio istorinėje apžvalgoje „Pirmasis artilerijos pulkas“ aprašyti 7-osios baterijos veiksmai lenkų fronte 1920 m. 1937 m. LMAVB RS, F120-4, lap. 9.

P. Brazdžiūnas prisiminė pirmus žuvusius lietuvių lakūnus.

Garsus fizikas, akademikas Povilas Brazdžiūnas atsiminimuose „Aviacijos pradžia Lietuvoje. Karo aviacijos mokykloje 1919–1920 m.“ prisiminė pirmus žuvusius lietuvių lakūnus, ypač didelį atgarsį visuomenei sukėlusią lakūno J. Kumpio mirtį lenkų fronte. XX a. 8 deš. LMAVB RS, F297-55, lap. 13.

Vlado Kulvico prisiminimai apie 7-ojo pėstininkų pulko veiksmus.

K. Labūnaičio užrašyti savanorio Vlado Kulvico prisiminimai apie 7-ojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono veiksmus Vilniaus apylinkėse. 1938 m. balandžio 1 d. LMAVB RS, F193-111, lap. 4.

Plk. Petras Genys aprašė kovas su lenkais.

Plk. Petras Genys išsamiai aprašė kovas su lenkais dab. Baltarusijos teritorijoje, ties Varėna ir Vilniaus apylinkėse. Tauragė, 1936 m. gruodžio 21 d. LMAVB RS, F193-62, lap. 4.

Temos

Apie parodą

Nepriklausomybės kovos

Taikos metais

Okupacijos

Atkūrimas

Šaltiniai ir literatūra