Apie parodą

2024-aisiais sukanka 475 metai, kai gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) – žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, politikos, kultūros veikėjas, mecenatas. Šiandien jis gal geriau pažįstamas kaip knygos apie kelionę į Šventąją Žemę (pirmoji laida lotynų kalba „Hierosolymitana peregrinatio“, 1601; lietuvių kalba – „Kelionė į Jeruzalę“, 1990) autorius. Mūsų kultūros istorijai svarbus ir kitas M. K. Radvilos Našlaitėlio nuopelnas – jo iniciatyva buvo sudarytas naujas LDK žemėlapis, išspausdintas Amsterdame 1613 metais. Šio didelio, puošniai išleisto sieninio žemėlapio reprodukcijos ir dabar puošia interjerus, gausiai naudojamos kaip iliustracinė priemonė įvairiuose leidiniuose, muziejų ekspozicijose ir pan. Lietuvos kartografijos istorijoje jis laikomas esminiu – originaliu, tiksliu, kartografiniais matavimais grįstu LDK žemėlapiu, turėjusiu didelės įtakos visai tolesnei LDK kartografijos raidai. 1613 metų žemėlapiui ir skirta ši paroda.

Lietuvoje šis žemėlapis tradiciškai vadinamas Radvilos Našlaitėlio, Lenkijoje – dailininko Tomo Makovskio (Tomasz Makowski, 1575–1630) vardu. Bet žemėlapio kūryba nėra tik vieno ar kito asmens reikalas, žemėlapis – kolektyvinio darbo vaisius, tad ir jo autorystė – kolektyvinė. Žemėlapio įvardijimas vienu ar kitu asmenvardžiu tėra simbolinis, patogus praktiniam vartojimui. 

Šio žemėlapio istoriografija nemaža. Juo domisi Lietuvos ir Lenkijos kartografijos, kultūros, dailės, spaudos istorikai, knygotyrininkai. Jis yra Nyderlandų kartografijos istorijos bibliografijos objektas. Iki šiol bene pagrindiniu šio žemėlapio tyrimu laikoma vilniečio lenkų istoriko Stanisławo Alexandrowicziaus (1931–2015) monografija „LDK kartografijos raida nuo XV iki XVIII a. vidurio“ (1971, pakartota 1989 ir 2012). Iš lietuvių autorių minėtini Vaclovo Chomskio (1909–1976), Povilo Reklaičio (1922–1999), Algirdo Antano Gliožaičio (g. 1938) ir kitų darbai, taip pat naujausios Aliaksejaus Adamowitchiaus publikacijos (2020, 2021, 2022).

Šios parodos tikslas – atskleisti daugeliui iš pažiūros žinomo, dažnai iš reprodukcijų atpažįstamo žemėlapio radimosi ir gyvavimo aplinkybes, parodyti, kaip jis buvo leidžiamas atlasuose, paneigti kai kuriuos įsisenėjusius stereotipus apie šio žemėlapio originalių egzempliorių sklaidą ir pan., žinoma, pabrėžiant šio žemėlapio spiritus movens – M. K. Radvilos Našlaitėlio – vaidmenį.

Pirmasis parodos skyrius trumpai supažindina su 1613 m. LDK žemėlapio radimosi priešistore – kaip LDK teritorija buvo vaizduojama iki Radvilos žemėlapio pasirodymo. Antrajame pasakojama apie Radvilos Našlaitėlio sumanymą kartografuoti LDK teritoriją, Nesvyžių, kaip mokslo ir kultūros centrą, kuriame subrendo žemėlapio leidybos idėja, Amsterdamo kartografijos leidėjus – Blau (Blaeu) oficiną – ir jų atlasuose leistą Radvilos Našlaitėlio žemėlapį. Trečiame parodos skyriuje matysime 1613 m. LDK žemėlapio sekinius – tuos žemėlapius, kurie atsirado kaip Radvilos žemėlapio perdirbiniai. 

Paroda nekelia tikslo nuosekliai ir moksline prasme preciziškai atskleisti 1613 m. LDK žemėlapio radimosi, gyvavimo, sklaidos ir panašių klausimų. Ji parengta LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų originalių dokumentų pagrindu (išskyrus kelis eksponatus) ir skirtina mokslo populiarinimo publikacijų žanrui. LMA Vrublevskių bibliotekos kartografijos rinkinys dydžiu neprilygsta Joachimo Lelevelio (1786–1861) rinkiniui, saugomam Vilniaus universiteto bibliotekoje, bet taip pat yra gausus ir vertingas. Išskirtinė jo ypatybė – dauguma žemėlapių nespalvoti. Išoriškai jie gal ir ne tokie patrauklūs kaip nuspalvintieji, bet kaip tik šiandienos pasaulyje vertinami labiausiai: yra originalūs, nepaliesti įvairių savininkų (ypač XIX a. pabaigos–XX a. pradžios) rankos ir noro juos „pagražinti“ ryškiomis spalvomis. Sudėvėtą nuo itin dažno lankstymo, bet pulsuojantį istorine autentika M. K. Radvilos Našlaitėlio 1613 metų LDK žemėlapio egzempliorių, saugomą LMA Vrublevskių bibliotekoje, išvysite ir šioje parodoje.

Daugiau apie LDK 1613 metų žemėlapio leidybos peripetijas žr.  https://www.mab.lt/1613-metu-ldk-zemelapio-leidybos-peripetijos/ 

Parodos autorė dr. Alma Braziūnienė
Redaktorius dr. Artūras Judžentis
Internete paskelbė Audronė Steponaitienė