Radvilos 1613 m. LDK žemėlapio sekiniai

1613 m. LDK žemėlapis nuo jo pasirodymo dar beveik pusantro šimto metų buvo perspausdinamas ir kopijuojamas įvairių Europos leidėjų. Pirmieji taip padarė Blaeu firmos Amsterdame konkurentai – Hondijaus-Jansonijaus oficina, po to Gerardo Falko (Gerhard Valck, 1651–1726) ir jo svainio Peterio Šenko (Peter Schenk, 1661–1711) leidykla. Be nyderlandų, reiškėsi ir vokiečių leidėjai Frankfurte prie Maino, Augsburge, Niurnberge. Kaip tik čia 1749 m. buvo išleistas gerokai patobulintas Jono Nepreckio (Jan Nieprzecki, 1718–1750) LDK žemėlapis.

Amsterdame Blaeu oficinos konkurento Henriko Hondijaus (Henricus Hondius, 1596/97–1651) leidykloje išleistas LDK žemėlapis – mažesnio, patogaus, tinkamo dėti į atlasus formato, išraižytas ir apipavidalintas tiksliai sekant Blaeu oficinos 1613 m. LDK žemėlapiu. H. Hondijus buvo Jodoko Hondijaus (Jodocus Hondius, 1563–1612) sūnus, tęsęs tėvo pradėtą atlasų leidybą. Ji suklestėjo, kai Hondijų šeima 1604 m. įsigijo Gerardo Merkatoriaus oficinos žemėlapių plokštes. Šis žemėlapis į Hondijaus leistus atlasus buvo dedamas 1636–1649 metais, o leidybą perėmus H. Hondijaus svainiui Johanui Jansonijui (Johannes Janssonius, 1588–1664), net iki 1675 m. ir dar vėliau.

LDK 1613 m. žemėlapį, orientuotą ne į šiaurę, o į vakarus ir pritaikytą Blaeu oficinos leidžiamiems atlasams 1649 m. perbraižė Joanas Blaeu (1598–1673). Šis vokiečių graverio ir leidėjo Matėjo Meriano (Matthäus Merian, 1593–1650) žemėlapis – tikslus J. Blaeu LDK žemėlapio perdirbinys, tik mažesnio formato. Jis ilgai buvo dedamas į Merianų firmos leistas iliustruotas kronikas. 

Amsterdamo kartografijos leidėjų Gerhardo Falko (Gerhard Valck, 1651–1726) ir jo svainio Peterio Šenko (Peter Schenk, 1661–1711) išleistas Lietuvos žemėlapis – M. K. Radvilos 1613 m. LDK žemėlapio perdirbinys. Pridėtas geografinės ilgumos ir platumos tinklelis, pakeisti svarbesnių miestų sutartiniai ženklai

Vilniečio jėzuito Jono Nepreckio (Jan Nieprzecki, 1718–1750) išraižytas, vokiečių astronomo bei geografo Tobijo Majerio (Tobias Mayer, 1723–1762) pataisytas ir Niurnberge Homanų leidykloje 1749 m. išleistas LDK žemėlapis – pagerintas M. K. Radvilos 1613 m. žemėlapio perdirbinys. Jis gerokai tikslesnis: pažymėtos apskričių ribos, daug kur ištaisyti kartografinio vaizdo iškraipymai.

Matėjo Zoiterio (Mathäus Seutter, 1678–1757) Augsburge išleistas LDK žemėlapis parengtas pagal 1613 m. žemėlapį. Zoiterio kartografijos leidykla XVIII a. buvo viena svarbiausių tuometėje Vokietijoje. Jai prilygo tik Johano Baptisto Homano (Johan Baptist Homann, 1664–1724) Niurnberge veikusi leidykla. Kaip tik pas Homaną Niurnberge Zoiteris mokėsi raižybos meno. Pradėjęs nuo savo paties perbraižytų įvairių kitų leidėjų žemėlapių leidybos, nuo 1720-ųjų Zoiteris leido ir atlasus. Ypač populiarus buvo mažo formato „Atlas minor“. Po Zoiterio mirties penketą metų leidyklai vadovavo jo sūnus Albrechtas Karlas (1722–1762), o po šio mirties leidykla buvo padalyta: dalis atiteko Zoiterio žentui Tobijui Konradui Loteriui (Tobias Conrad Lotter, 1717–1777), kita dalis – marčios broliui Johanui Mikaeliui Probstui (Johan Michael Probst, 1727–1776).

Tobijas Konradas Loteris (Tobias Conradus Lotter, 1717–1777) buvo Augsburgo kartografijos leidėjo Matėjo Zoiterio (Mathias Seutter, 1678–1757) žentas, vienas iš dviejų šios leidyklos paveldėtojų. Šis žemėlapis, sukurtas remiantis M. K. Radvilos Našlaitėlio LDK 1613 m. žemėlapiu, išleistas jau po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.