Lietuva žemėlapiuose iki 1613 metų

Žvelgdami į rankraštinius (dar ne spausdintus) pasaulio ir Europos žemėlapius, Lietuvos vardą galime rasti nebent paminėtą (Litvana, Litefane paganis, Litua ir pan.) – jie dar itin netikslūs, geografinis šalių vaizdas juose labai iškreiptas, bet jie rodo, kad mūsų kraštas jau buvo žinomas keliautojams. Atsiradus spaudai, nuo XV a. antros pusės Lietuvos vardą galime išvysti ir spausdintuose žemėlapiuose. Ankstyvojo laikotarpio rankraštinių Europos ar pasaulio žemėlapių originalų Lietuvos atminties institucijos beveik neturi, bet spausdintų XVI a. žemėlapių, sukurtų dar medžio raižinių technika, jose yra. Tikslesnis Lietuvos vaizdas matyti įvairiuose XVI a. antros pusės vario raižinių žemėlapiuose. Nors jie jau buvo kuriami pagal specialius užsakymus, LDK teritorija juose dažniausiai vaizduota kartu su kaimyninių valstybių. XVI a. pabaigoje radosi ir vien Lietuvai skirtas žemėlapis „Lithvania“, įdėtas į Gerardo Merkatoriaus (1512–1594) leistus atlasus. Šio žemėlapio originalų turi įvairios Lietuvos atminties institucijos ir privatūs asmenys, jis itin mėgstamas šiandienos bibliofilų kolekcininkų. 

Olafo Magno (Olavus Magnus, 1490–1557), švedų istoriko ir geografo, aukšto rango katalikų dvasininko, ilgą laiką gyvenusio Italijoje, pirmąkart 1539 m. Venecijoje išleistas Baltijos jūros regiono žemėlapis (medžio raižinys), svarbus ir Lietuvos kartografijos istorijai. Žemėlapio apačios dešiniajame kampe matome pavaizduotą Žemaitijos ir dalies Lietuvos teritoriją. Pažymėti Vilnius, Kaunas, Varniai, Tauragė, Klaipėda ir kiti miestai. Greta sostinės Vilniaus – LDK bei Lenkijos herbai ir soste sėdintis valdovas Žygimantas Senasis. Šis žemėlapis, kaip pažymi tyrėjai, – gyvybe alsuojantis Renesanso epochos meno kūrinys, prisodrintas daugybės Šiaurės Europos geografinių objektų. Geografine prasme jis nėra tikslus. Reprodukuojamas žemėlapio antrosios laidos, išspausdintos Romoje 1572 metais Antuano Lafrerio (Antoine Lafréry, 1512–1577), fragmentas (vario raižinys), saugomas Kongreso bibliotekoje Vašingtone 

Vokiečių kartografo, Bazelio universiteto profesoriaus Sebastiano Miunsterio (1488–1552) kronikoje „Visuotinė kosmografija“ yra ir Lenkijos bei kaimyninių kraštų žemėlapis. Miunsterio kronika buvo labai populiari, 1544–1628 m. Bazelyje išėjo apie 40 jos laidų. Lenkijos ir kaimyninių kraštų žemėlapis kronikoje pirmąkart išspausdintas 1550 metais. Jame rasime pažymėtą Lietuvą, Žemaitiją, Vilnių, Nemuno ir Neries upes. Žemėlapis neturi pavadinimo, įvairiose kronikos laidose buvo dedamas prie teksto apie Lenkiją ir Lietuvą. Tai medžio raižinys, kartografine prasme jis nėra nei tikslus, nei detalus.

Lenkų kartografo Vaclavo Grodeckio (Waclaw Grodecki, apie 1535–1591) Lenkijos ir kaimyninių šalių žemėlapis buvo dedamas į nuo 1570 metų Antverpene pradėtus leisti vieno žymiausių flamandų kartografų Abrahamo Ortelijaus (1527–1598) atlasus lotynų, vokiečių, olandų kalbomis. Šis žemėlapis iki 1595 m. įdėtas 21 atlaso laidoje, iš viso atspausta apie 4250 jo egzempliorių. Apie 1595 m. žemėlapio vario plokštėje buvo padaryta kai kurių nežymių pokyčių, jo pavadinimas pakeistas į „Lenkijos ir Lietuvos aprašymą“. Toks žemėlapis buvo 14-oje Ortelijaus atlaso laidų, iš viso išspausdinta 3050 jo egzempliorių. Grodeckio žemėlapyje vien dabartinės Lietuvos teritorijoje rasime pažymėtas 23 gyvenvietes, daugiau kaip 10 upių. Nemunas, Neris, jų intakai, Kuršių marios pavaizduota gana tikroviškai, nors kitose vietose yra geografinių klaidų. Palyginti su kitų to meto autorių darbais, Lietuvos kartografinis vaizdas šiame žemėlapyje tikslesnis.

Žygimanto Augusto bei Stepono Batoro kartografo, raštijos veikėjo Motiejaus Strubičiaus (Maciej Strubicz, apie 1530–apie 1604) parengtas LDK, Livonijos ir Maskovijos žemėlapis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir Maskovijos aprašymas“ buvo įdėtas į 1589 m. Kelne išleistą Martino Kromerio (1512–1589) kroniką „Lenkija, arba apie lenkų kilmę ir karo žygius...“. Manoma, kad Strubičius buvo parengęs ir daugiau žemėlapių, bet išliko tik šis. Juo naudojosi Gerardas Merkatorius, leisdamas savo 1595 metų pasaulio žemėlapį. Strubičiaus žemėlapis gana detalus, jame pažymėta apie 600 gyvenviečių, 350 upių, 40 ežerų. Dabartinės Lietuvos teritorijoje rasime 18 upių, 24 gyvenvietes, didžiuosius Lietuvos miškus. Šiandienos požiūriu, Lietuvos teritorija žemėlapyje dar gana iškraipyta, netiksliai pavaizduotos kai kurių Lietuvos upių tekėjimo kryptys ir kai kurios gyvenvietės.

Vokiečių kilmės flamandų kartografas, mokslininkas Gerardas Merkatorius (Gerard Mercator, 1512–1594) laikomas moderniosios kartografijos pradininku, vadinamas kartografijos karaliumi. Jis sukūrė kartografinę projekciją, astronomijos ir navigacijos prietaisų, gaublių, sudarė apie 100 žemėlapių. Vienodo mastelio ir vieningai apipavidalintus žemėlapius Merkatorius pradėjo jungti į rinkinius (atlasus). Pirmasis taip pavadintas Merkatoriaus atlasas buvo išleistas Duisburge 1595 metais. Lietuvos kartografijos istorijai Merkatorius svarbus dėl jo atlasuose esančio pirmojo specialiai Lietuvai skirto, atskiru lapu išleisto žemėlapio „Lithvania“. Visai nepakeistas, iš tų pačių vario plokščių atspaustas Lietuvos žemėlapis buvo dedamas ir vėlesnėse šio atlaso laidose, leistose Merkatoriaus įpėdinių iki 1634 metų (išėjo 15 tokių laidų). Nors žemėlapyje yra netikslumų, jis gana detalus: pažymėta apie 60 šiandienos Lietuvos gyvenviečių, apie 20 upių.