Mokslo populiarinimas

Knygos

Plačiajai visuomenei R. Karazija gerai pažįstamas kaip puikių mokslo populiarinimo knygų autorius. 1977 m. pradėjęs rašytojo ranką miklinti knyga Šimtas fizikos mįslių, R. Karazija net ir rimtajame fizikos moksle sugebėjo atrasti daug linksmumo, žaismės ir humoro. Tai įrodė 1982 m., išspausdinęs Linksmąją fiziką. Atradęs savąjį fizikos populiarintojo pašaukimą toliau kelerius metus iš eilės džiugindavo skaitytojus vis naujomis knygomis. 1983 m. pasirodė Neregimųjų spindulių pėdsakais,  1984 m. – Vaivorykštės spalvos. Ketverius metus mokėsi (gal iš Archimedo?) kelti Žemę, o išmokęs ir kitiems išdėstė 1988 m. pasirodžiusioje knygoje Kaip pakelti Žemę. Išsivadavęs iš Kasdienių paslapčių (išspausdinta 1993 m.) vėl grįžo prie savo kūrybinės veiklos pradžioje nagrinėtų dalykų, kurie spiralei padarius ratą virto knygomis Fizikos mįslės  bei Linksmoji fizika ir jos taikymas poezijoje, politikoje ir parapsichologijoje (abi 1999 m.). Domėjimasis parapsichologija mūsų fizikui, matyt, neliko be pasekmių, nes nugramzdino kuriam laikui į šešėlių pasaulį, iš kur, kaip ir dera kūrėjui, jis sugrįžo su nauja knyga Šviesos ir šešėlio paslaptys (2000).

 Zemlickas, G.. Kaip sodininkas puoselėja fizikos daigus. Mokslo Lietuva. 2002 m. birželio 6 d. Nr. 11 (257). Skaityti daugiau.

Neseniai Vilniaus centrinis knygynas pardavė paskutinį egzempliorių jauno fiziko Romualdo Karazijos knygos, kuri vadinasi „Linksmoji fizika“ […]

Knyga buvo greitai išpirkta – per savaitę ar dvi. Taip pat buvo ir su kita Romo Karazijos knyga „Šimtai fizikos mįslių“. Sutirpo bematant, kaip sniegas pavasarį 20- ties tūkstančių egzempliorių tiražas […] Tai įvykis: keliasdešimt tūkstančių egzempliorių poezijos ar prozos knygos, ne kultūrinių patarimų vyrams, o tikriausios mokslo publicistikos išperkama tuoj pat.

Liauška, V. Dvi kultūros. Laisvė (JAV lietuvių laikraštis), 1982 m. spalio 29 d., Nr. 42.

Mus stebina didingi senovės statiniai — pilys, piramidės, šventyklos. Kaip jas žmonės pastatė, juk kranų tais laikais nebuvo? Egipto piramidės siekia šimtą metrų aukščio, o jos pastatytos iš milžiniškų akmens luitų, sveriančių po keletą tonų. Tie akmenys buvo užkelti į didžiulį aukštį paprasčiausiais mechanizmais, kurių pagrindinė dalis buvo svertas.

Senovės graikų mokslininkas Archimedas gyrėsi valdovui Hieronui: „Duokite man svertą, ir aš pakelsiu Žemę!“ Tai nebuvo tuščios pagyros kaip barono Miunhauzeno — Archimedas žinojo aukso taisyklę. Jei būtų didelis didelis svertas ir į ką jį atremti, tai ir žmogaus jėgos užtektų Žemei pakelti.

Net giedrą dieną gali išvysti nedidelę vaivorykštę fontano pursluose, jei atsistosi nugara į Saulę ir veidu į fontaną. Vaivorykštę gali sukurti ir pats — reikia prisisemti vandens į burną, atsistoti taip, kad Saulė šviestų į nugarą, ir išpurkšti vandenį aukštyn.

Nepavyko? Norint padaryti mažą stebuklą, reikia kantrybės ir cirko artisto miklumo. 

Kas nemėgsta žaisti slėpynių? Mes nė neįtariame, kokia daugybė besi-slapstančiųjų stebi mus. Net tada, kai manome esą vieni. Eini švilpaudamas mišku ir galvoji, jog gali elgtis kaip nori — niekas tavęs nemato. O iš tikrųjų daugybė akių — susidomėjusių, išsigandusių, nustebusių — žvelgia pro lapus ir šakas! Jei nekelsi triukšmo, būsi kantrus ir įdėmus, gal jie ir pasirodys. O kiek įvairių gyvūnų tūno pievoje tarp žolių! Net namuose pilna mažyčių slapukų, nesuskaičiuojama minia mikrobų bei bakterijų — ir gerų, ir blogų — skraido ore, plaukioja nevirintame vandenyje, tyko mūsų ant neplautų vaisių ir daržovių. Arba štai vėjas — nematomas, nesugaunamas, o kiek išdaigų jis prikrečia! Yra dar paslaptingesnių slapukų, kuriuos nelengva rasti net Smalsučiui. Aidas ir neregimi Saulės spinduliai, kurių veikiami mes įdegame, paslaptinga elektra, skaudžiai baudžianti neatsargius jos gaudytojus, ir mažutėlaičiai atomai… Nematomi, neužuodžiami, nepagaunami slapukai. Vis dėlto juos galima susekti pagal paliktus pėdsakus, arba gudriai paspendus jiems spąstus.

Ei, slapukai, atsiliepkite! Mes ateiname jūsų ieškoti!

Mokslo populiarinimo knygos beveik išnyko iš mūsų knygynų, užleisdamos vietą astrologijos, chiromantijos, parapsichologijos brošiūroms, anomalių reiškinių ir „skraidančiųjų lėkščių“ aprašymams, kurių leidėjai, deja, dažniausiai rūpinasi ne mokslo žinių skleidimu (tas ilgą laiką draudžiamas temas irgi galima nagrinėti iš mokslo pozicijų), bet antro šviežumo sensacijomis, kurios vis dėlto garantuoja gana efektyvią pinigų telekinezę iš patiklių skaitytojų piniginių į leidėjų kišenes. Ta nemokslo populiarinimo banga, aišku, nuslūgs, bet ji liks pavojingas mokslo populiarinimo knygų konkurentas. Vienintelė išeitis — rašyti įdomias knygas apie mokslo atradimus, kurios laimėtų skaitytojų dėmesį.
Šios knygos tikslas — tęsiant susiklosčiusią tradiciją, pateikti šiuolaikinės fizikos mozaiką, suprantamai papasakoti, kas nauja pasaulio ir Lietuvos fizikų laboratorijose ir net galvose.

Iš pratarmės. P. 3.

Autoriaus pirmoji  „Linksmoji fizika“ buvo išleista dar brandaus sąstingio metais (1982), todėl vidinio ir išorinių cenzorių labai iškarpyta. Autorių rašyti naują knygą padrąsino toks įvykis: vieno fiziko, kuriam buvo padovanota ta knyga, vaikas išmetė ją pro langą. Kai tėvas nulipo laiptais jos pasiimti, knygos ten jau nebuvo.

Savukynas, A. Linksmai apie “Linksmąją fiziką”. Nejuodoji recenzija. Fizikų žinios, 1999, Nr. 16, p. 19-20.

… autorius pats pripažįsta, kad linksmoji fizika nėra nauja fizikos šaka. Ją skaitydami, deja, nesužinosite nė vieno naujo fizikos dėsnio. Dar blogiau – nauja „Linksmoji fizika“, kaip ir jos pirmtakė, netinka ruoštis stojamiesiems egzaminams. Tai tik fizikos šypsena, likusi išnykus pačiai fizikai.

Apskritai, jei neradote čia fizikos, tai – humoras, jei neradote humoro,– fizika, o jei neaptikote nei vieno, nei kito, – liūdnos mokslo problemos.

Žymiausi mokslininkai daro didžiulę įtaką mokslo raidai — jie lemia mokslo šuolius ir revoliucijas, pirmieji įžvelgia nežinomybės kontūrus. Fizika, tirianti bendriausius gamtos dėsningumus, visais laikais traukė genijus, tad jos kūrėjų gretoje — įžymiausi pasaulio mokslininkai Archimedas, Galilėjus, Niutonas, Einšteinas ir kiti, kurie turėjo didelę įtaką ne tik fizikos, bet ir kitų mokslų, visos mūsų civilizacijos raidai. Tai nepaprastai įdomios ir labai skirtingos asmenybės, kurių gyvenimas ir titaniškos pastangos suprasti pasaulį ne tik žavi, bet ir suteikia abstraktiems fizikos dėsniams papildomą — žmogiškąjį — matavimą.

Kartas nuo karto visuotinis susidomėjimas išmaniaisiais žaislais, kaip antai – plazmos rutuliu, jo-jo, besivartančia spyruokle, diabolu – apima įvairias šalis, taigi neaplenkia ir Lietuvos. Žinomo mokslo populiarintojo Romualdo Karazijos knygoje pasakojama apie daugelį panašių žaislų – ir neseniai išrastų, ir žinomų nuo seno. Aiškinamos jų savybės, veikimas, nurodoma, kaip kai kuriuos žaislus pasigaminti pačiam. Be to, aprašyti įdomūs paprasti bandymai, netradiciniai žaidimai. Kuo skiriasi antrasis knygos leidimas nuo pirmojo? Internete sukurtas knygos puslapis idomu.tev.lt su filmukais, demonstruojančiais įdomiausių žaislų veikimą. Papildomai įtraukta apie dešimt naujų žaislų, praleisti keli mažiau įdomūs. Informacija apie žaislus papildyta ir patikslinta, nurodyti interneto šaltiniai. Knyga tapo spalvota.

Rašydamas šią knygą, stengiausi neišgalvoti įvykių ar poelgių, o remtis archyvine medžiaga bei prisiminimais. Visų pirma, naudojausi prof. A. Jucio asmeniniu archyvu, kurį netrukus po jo mirties žmona perdavė Lietuvos MA centrinės bibliotekos Rankraščių skyriui. Be to, nemažai su A. Juciu susijusios medžiagos radau Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos centriniame valstybės, Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto archyvuose, taip pat Plungės A. Jucio ir Salantų vidurinėse mokyklose. Kasmet organizuojami A. Jucio moksliniai skaitymai – jų metu buvo skelbta įdomių prisiminimų apie A. Jucį ir jo teorinės fizikos mokyklą. Dalies pranešimų autoriai yra pateikę tekstus ar jų pagrindu parengtus prisiminimus. Užsienio ir Lietuvos mokslininkų prisiminimų buvo parašyta ir rengiant A. Jucio rinktinių raštų tomą. Jų rankraščiai kartu su kai kuria kita medžiaga, susijusia su A. Jucio moksline veikla, yra saugomi A. Jucio memorialiniame kambaryje VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute.

„Žalias teorijos medis“ skirtas gana plačiam skaitytojų ratui, bet kartu turi ryškių istorinio mokslinio tyrimo bruožų. Svarbiausi teiginiai ir faktai pagrįsti kruopščiai surinktais šaltiniais, kurių autorius nurodo net 807. Tai labai vertinga informacija.

Martišius, J.A. Žalias teorijos medis. Fizikų žinios, 2004, Nr. 26, p. 23.

Dažną skaitytoją domina, kodėl „Dramatiškas biografijas“ nutariau leisti ne savo pavarde, o slapyvardžiu. Iš tikrųjų nesiekiau pasislėpti nuo kritikos, tik norėjau, kad knyga būtų vertinama neatsižvelgiant į autoriaus asmenį ir kad aš, bent jau tarp fizikų, būčiau vertinamas pagal savo pagrindinę veiklą.
Knyga susilaukė daugiau skaitytojų dėmesio negu kuri nors mano fizikos populiarinimo knyga: „Dramatiškų biografijų“ vienas po kito buvo išleisti net trys leidimai. O vienas istorikas, pritaręs tos knygos pasirodymui, susitikęs mane pasakė: „Na ir detektyvą parašei, net mano žmona jį skaito.“

Karazija, R. Pėdos. Vilnius,  2017. 

Mano galva, R. Subačiui labiausiai pavyko rašytojų ir menininkų biografijos. Tai rodytų, kad autorius savo profesija artimesnis šių sričių kūrėjams. Tačiau apskritai „Dramatiškos biografijos“ duoda daug žinių, skatina mąstyti, ginčytis. Todėl jas tikrai verta skaityti.

Truska, L. Ar visą tiesą apie savo herojus pasakė „Dramatiškų biografijų“ autorius? Gairės, 2007, nr. 6, p. 12. 

Tiesiog žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“, tiktai knygos forma. Ir tema viena: šio amžiaus pavojai. Ai, gal geriau neskaitykit, o jei perskaitėt – nusišaukit nedelsdami. Nes pasaulyje slypi tiek pavojų – politinių, civilizacinių, ekologinių, medicininių ir t.t. – čia jie taip argumentuotai, su dideliu išmanymu išdėstyti, kad gyventi darosi baisu. Neabejoju, kad autorius jau seniai nusišovė sidabrine kulka, gal net dvejomis.

Laisvasis Mūrininkas. [Knygos „Žmogus, nesuvaldęs sparnuotųjų žirgų“ pristatymas.] Nemunas, 2008, Nr. 32, p. 12.

Nanotechnologijos, robotai Marse ir kosminė observatorija prie Saturno, genomo tyrimai ir individualūs vaistai… Mokslo pažanga ir ateities vizijos stulbina. Kita vertus, XXI amžiaus pasaulyje susikaupė daugybė sudėtingų problemų. Ar mūsų modernėjantis protas, naudodamasis vis labiau tobulėjančiomis technologijomis, sugebės įveikti pražūtingas tendencijas, gresiančias visos žmonijos išlikimui ir biosferai? Ar pavyks pakeisti į socialinę, ekologinę, politinę krizę grimztantį pasaulį? Tai priklauso nuo tų problemų suvokimo ir mūsų veiksmų.
Didelę mokslo populiarintojo patirtį turinčio erudito Roko Subačiaus knyga „Žmogus, nesuvaldęs sparnuotųjų žirgų“ kaip tik ir padeda mums pamatyti visus šiuolaikinio pasaulio aspektus, įvertinti jo būklę. Suvokti nerimą keliančias raidos tendencijas ir jų priežastis. Autorius parašė labai įvairiapusį ir išsamų veikalą. Intriguojančią, bet kartu bauginančią knygą, nuo kurios sunku atsitraukti. Ši knyga suteiks peno apmąstymams ir galbūt pakeis jūsų požiūrį į pasaulį.

Maskoliūnas, R. Žmogus, nesuvaldęs sparnuotųjų žirgų. XXI amžiaus pavojai. Mokslo Lietuva, 2008 m. rugsėjo 18 d. Nr. 16(394), p. 3.

Spartėjanti mokslo ir technologijų pažanga atveria ne vien naujas galimybes žmonijai tobulėti, kelti jos gerovę, bet kartu gali negrįžtamai išbalansuoti gamtoje vykstančius procesus, suardyti trapią jų pusiausvyrą, sudaro grėsmę net žmonijos egzistavimui. Neabejoju, kad ši unikali knyga, atskleidžianti tuos pavojus, bus tikrai populiari, ras daug skaitytojų, žadins norą mąstyti, tobulėti.

Rudzikas, Z.R.  Knyga, kuri nepaliks abejingų. Mokslas ir gyvenimas. 2008, Nr. 10, p. 21.

Pažinti ir suprasti tai, kas dar nežinoma, siekia ne tik mokslas, kuris atskleidžia naujus gamtos reiškinius ir dėsnius remdamasis griežtu, racionaliu pažinimu. Nuo seniausių laikų pasaulį aiškina ir religija bei magija, kurios remiasi tikėjimu, taip pat paramokslas, plėtojantis neįrodytas idėjas, taikantis negriežtus tyrimo metodus. Tie skirtingi keliai į Didžiąją Nežinią, atsiradę senovėje, vaidino didesnį ar mažesnį vaidmenį civilizacijos raidoje, jie visi egzistuoja ir dabar. Šios knygos tikslas – apžvelgti tuos sudėtingus žmogaus minties kelius, jų ypatumus. Remiantis daugeliu faktų, bet gana populiariai pasakojama apie mokslo, paramokslo, magijos ir religijos raidą, naudojamus būdus, vaidmenį senesniais amžiais ir šiuolaikinėje visuomenėje. Tai trečioji Roko Subačiaus knyga. Po skaitytojų dėmesio susilaukusių „Dramatiškų biografijų “ apie žinomų Lietuvos žmonių likimus, po knygos „Žmogus, nesuvaldęs sparnuotųjų žirgų“, intrigavusios ir bauginusios žiniomis apie XXI a. gresiančius pavojus, dabar autorius siūlo smalsiam skaitytojui įdomius pasakojimus apie pažinimo kelius ir klystkelius.

[Knygos „Ties nežinomybės riba“ pristatymas.] Mokslas ir gyvenimas, 2011, Nr. 4, viršelio p. 4.

Pristačius knygą, vyko gana įdomus jos aptarimas. Jį pradėjo akad. G. Tamulaitis, kuris pasidžiaugė išleista knyga. Prisipažino, kad yra skaitęs ne vieną ankstesnę populiarią autoriaus knygą, tad jau iš karto buvo gerai nusiteikęs, žinodamas, kad autorius yra tikras tokios literatūros rašymo meistras. Perskaitęs konstatuoja, kad joje nėra nereikalingo daugžodžiavimo, kalba yra vaizdi, įtrauki. Skaitydamas jauti malonumą ir šiam teiginiui pagrįsti  pateikia citatą iš knygos: „neutronas yra linkęs virsti protonu, turinčiu mažesnę masę, bet nuo to virsmo neutroną sulaiko protonų kaimynystė“.

Valkūnas, Leonas. Akademiko Romualdo Karazijos knygos „Šiuolaikinė fizika smalsiems“ sutiktuvės

Straipsniai

Anksčiau prestižas mokslui buvo suteikiamas, dabar jį reikia pelnyti. Dalis mokslininkų niekaip negali suprasti, kodėl laikraščiai ir žurnalai nebespausdina straipsnių apie jų rezultatus pirmuose puslapiuose ar net visai juos atmeta, kodėl dingsta retos televizijos laidos apie mokslą. O kalti ne žurnalistai ir net ne pasikeitusi visuomenė, tiesiog tie mokslininkų postringavimai apie savo specialius darbus būna visai neįdomūs. Iš tikrųjų jie ne kelia, o smukdo mokslo autoritetą. Geras mokslo populiarinamasis straipsnis, įdomi paskaita reikalauja ne tik specialių žinių, bet ir rimto požiūrio į tą veiklą, auditorijos poreikių suvokimo.
Mokslo prestižas vargu ar kils, kol jo populiarinimas bus laikomas antraeiliu mokslininko darbu, kuriuo užsiimti gali bet kas ir bet kaip. Mokslo įvaizdį daugiausia turėtų formuoti „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Mokslas ir technika“, bet jie liko sausi, akademiški, gerokai atitrūkę nuo visuomenės poreikių. Siekdamas išgyventi, „Mokslas ir gyvenimas“ netgi buvo pradėjęs spausdinti pseudomokslinius straipsnius.
Atsakymai į „Fizikų žinių“ anketos klausimus. Fizikų žinios, 2001, Nr. 20, p. 18.

Mokslo populiarinimo straipsnių sąrašas iš Karazija, R. Pėdos. Vilnius, 2017.

Radijo ir televizijos laidos

Kaip buvo pasvertas atomas. Lietuvos radijas, laida moksleiviams. Transl. 1974 11 11.
Piotras Kapica – Nobelio premijos laureatas. Lietuvos radijas, laida moksleiviams „Elektronas“ Įraš. 1978 12 14, transl. 1978 12 21.
Galilei ir šiuolaikinis mokslas. Lietuvos radijas, laida „Elektronas“. 1979 m.
Jūros ošimas kriauklėje. Lietuvos radijas, laida „Elektronas“. Įraš. 1979 10 18.
Kodėl žmoguje susidaro statinė elektra? Lietuvos radijas, laida „Elektronas“. Įraš. 1980 03 05.
Dainavimas vonioje. Lietuvos radijas, laida „Elektronas“. Įraš. 1980 03 05.
Kodėl užuolaida skaidri, žiūrint iš kambario vidaus, bet neskaidri iš išorės? Lietuvos radijas, laida „Elektronas“. Įraš. 1980 03 05.
Interviu pasirodžius „Linksmajai fizikai“. Lietuvos radijas, laida moksleiviams. Įraš. 1982 04 19, transl. 1982 04 29.
Fizikos klausimai [kodėl vingiuoja upės?, pirštais slystantis pieštukas]. Lietuvos televizija, viktorina „Dešimtkart dešimt“. Įraš. 1984 02 06, transl. 1984 02 29.
Fizikos klausimai [piltuvėlis ir kamuoliukas; girdimumas prieš vėją]. Lietuvos televizija, viktorina „Dešimtkart dešimt“. Įraš. 1984 03 10, transl. 1984 03 31.
Žiūrovų atsakymų aptarimas. Lietuvos televizija, viktorina „Dešimtkart dešimt“. Įraš. 1984 04 06, transl. 1984 05 03.
Fizikos klausimas [kodėl dygsta akmenys?]. Lietuvos televizija, viktorina „Dešimtkart dešimt“. Įraš. 1984 06 16.
Fizikos klausimas [kodėl pavojaus signalai raudonos spalvos?]. Lietuvos televizija, viktorina „Dešimtkart dešimt“. Įraš. 1984 08 06.
Susitikimas su Subačiaus vidurinės mokyklos moksleiviais. Lietuvos radijas, laida moksleiviams. Įraš. 1985 11 10, transl. 1985 11 18.
Interviu apie išleistas knygas. Lietuvos televizija, laida „Eureka“. Įraš. 1996 12, transl. 1997 01.
Fizikos žaislai. Lietuvos televizija, laida „Eureka“. Įraš. 1998.
LNK, laida „Ryto ratas“. Įraš. 1998 06.
LNK, laida „Ryto ratas“. Įraš. 1999 04 13.
Naujos knygos. Lietuvos televizija, laida „Eureka“. Įraš. 1999 05 12.
Kvantinė teorija ir superlaidumas. Lietuvos televizija, laida „Negali būti“. Įraš. 2001 02 24.
XX a. fizika. Laisvosios Europos radijas, mokslo laida (vedėjas S. Spurga). Įraš. 2002 04, transl. 2002 05 13.
XX a. fizika. Laisvosios Europos radijas, mokslo laida (S. Spurga). Įraš. 2002 04, transl. 2002 05 20.
XX a. fizika. Laisvosios Europos radijas, mokslo laida (S. Spurga). Įraš. 2002 04.
Antropinis principas. Lietuvos televizija, laida „Negali būti“. Įraš. 2002 04.
Pasauliniai fizikos metai. Lietuvos televizija. Įraš. 2005 01 27.
Max Planck. Žinių radijas. Įraš. 2006 04 19.
Marie Curie. Žinių radijas. Įraš. 2007.
Naivioji fizika. LNK. Įraš. 2008 01 23.
Nobelio premijos. Lietuvos televizija, laida „Labas rytas“. Tiesioginė transliacija 2009 10 08. 
Visatos pradžios teorijos. technologijos.lt, R. Maskoliūno interviu su R. K. Įraš. 2011 04 21 
Interviu apie studiją „Mokslo populiarinimo sistema“. Žinių radijas. Įraš. 2011 12.
Žinių radijas, laida „Mokslininko užrašai“. Įraš. 2015 12 15, transl. 2015 12 16.

Paskaitos

Pirmoji paskaita „Mokslo raidos dėsningumai“ buvo skaityta 1971 m. savojo Fizikos ir matematikos instituto filosofiniame ir metodologiniame seminare. Nuo tada moksleiviams, studentams, mokytojams, mokslo darbuotojams, visuomenei perskaitytos 157 mokslo populiarinimo paskaitos. Nuo 1975 m. iki 1989 m. jų dažniausiai būdavo 4–7 per metus, nors kartais tik 1–2. Prasidėjus politinėms permainoms ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, suaugusiųjų, netgi vaikų dėmesį patraukė kiti dalykai, septynerius metus jokių kvietimų negaudavau. Vis dėlto vėliau fizika vėl pradėta domėtis, mano rekordas – dešimt paskaitų 2012 m.
Beveik pusė paskaitų – 75 – skaitytos vidurinių mokyklų mokiniams, o populiariausia paskaita buvo „Žaislai ir fizikos dėsniai“ su išmaniųjų žaislų demonstravimu, kurią skaičiau net 30 kartų. Teko dalyvauti keliose „Fotono“ stovyklose ar įteikiant baigimo pažymėjimus fotoniečiams, festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiuose.
Kita auditorija – mokytojai (vadovėlių „Fizika humanitarams“ pristatymas, šiuolaikinės fizikos naujienos), studentai (penkios paskaitos švenčiant Fiziko dieną ir kt.), visuomenė, mokslo darbuotojai (prof. A. Juciui skirti renginiai, mokslotyra).

Visas mokslo populiarinimo paskaitų sąrašas yra pateiktas knygoje „Pėdos“.

Akademikai kitaip. Romualdas Karazija [vaizdo įrašas] / [pokalbį veda Dovilas Petkus; kalba Romualdas Karazija]. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2021-12-21 [žiūrėta 2022 m. balandžio 11 d.]. 1 vaizdo įrašas (41 min., 10 sek.). Interneto prieiga: <https://www.youtube.com/watch?v=Wnh40nv58Ls&t=1348s>.