Pripažinimas

1964 m. už darbą „Elektroninės skaičiavimo mašinos BESM-2M panaudojimas neredukuotinių tenzorinių operatorių matricinių elementų skaičiavimui“, laimėjusį pirmąją vietą Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse, apdovanotas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto I laipsnio diplomu.

1983 m. už knygą „Linksmoji fizika“ paskirta Sąjunginio konkurso 1982 m. geriausių mokslo populiarinimo knygų II premija.

1994 m. už skaitinius mokiniams „Kasdienės paslaptys“ paskirta Kultūros ir švietimo ministerijos premija.

1996 m. kovo 8 d. už monografijas „Įvadas į laisvųjų atomų Röntgeno ir elektroninių spektrų teoriją“ ir „Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos“ įteikta 1995 m. Lietuvos Respublikos mokslo premija.

1996 m. už vadovėlį „Fizika humanitarams. Klasikinė fizika“ paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos I premija.

1997 m. už vadovėlį „Fizika humanitarams. Šiuolaikinė fizika“ paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos II premija.

2003 m. vasario 3 d. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

2003 m. už knygas „Įžymūs fizikai ir jų atradimai“ ir „Žaislai, žaidimai ir įdomūs bandymai“ paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos 2002 m. mokslo populiarinimo darbų konkurso I premija.

2004 m. už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004)“ paskirta Lietuvos mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija (kartu su bendradarbiais P. Bogdanovičiumi, A. Kupliauskiene ir Z. Rudziku).

2004 m. už fizikos knygas paskirta Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) kūrybingumo premija ir įteiktas medalis.

2006 m. už vadovėlį „Fizikos istorija“ paskirta Aukštojo mokslo vadovėlių konkurso II premija.

2022 m. įteiktas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2022-03-08 LMA prezidiumo nutarimas Nr. 9).

Balandžio 26-ąją švenčiama pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Lietuvoje ši šventė pradėta minėti nuo 2000 m. Valstybinio patentų biuro iniciatyva nuo 2003 m. balandžio mėn. nustatomi nugalėtojai Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimams gauti, kurie yra pripažinti vieni prestižiškiausių visame pasaulyje. Tai WIPO apdovanojimas geriausiai inovacinei organizacijai, aukso medaliai geriausiam autoriui, atlikėjui ir išradėjui.

Kultūros ministrė R. Žakaitienė paskelbė, kad už 2003 m. rezultatus Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos nacionalinio apdovanojimo laureatai yra habil. dr. prof. Romualdas Karazija ir Lietuvos muzikos akademijos prof. pianistas Petras Geniušas, abi iškilios asmenybės, plačiai žinomos Lietuvoje. Prof. R. Karazija yra atomo teorijos specialistas, vienas iš elektroninės rentgeno ir Ožė spektro teorijos kūrėjų. Jis yra kelių monografijų, vadovėlių, daugelio mokslinių straipsnių autorius. Mokslininkas yra išleidęs 11 mokslo populiarinimo knygų. Mokėdamas rimtus ir sudėtingus dalykus perteikti patraukliai ir suprantamai, mokslininkas sugebėjo fizikos mokslu sudominti daugelį žmonių ir netgi kartų.

Bazys, Jonas. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos laureatai. Mokslas ir technika, 2004, nr. 5, p. 25.

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas 2019 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 11 įsteigė atminimo medalį „Lietuvos mokslų akademija“. Medalis teikiamas už aktyvią veiklą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą Akademijos nariams ir darbuotojams, valstybės, mokslo ir studijų institucijos, užsienio šalių akademijoms, Akademijos partnerių institucijoms ir Akademijos veiklai nusipelniusiems asmenims.