38Objektai(-ų)

Draugija užsienio lietuviams remti (DULR) (1932–1940)

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir kuriant tautinę valstybę, Lietuvos valdžiai labai reikėjo visuotinio išeivijos palaikymo. Taip pat buvo svarbu, kad nenutrūktų užsienio šalių lietuvių ryšiai su Tėvyne, kad jie ir jų palikuoniai greitai nenutautėtų.

Plečiantis santykiams su išeivija, atsirado poreikis telkti po pasaulį išsiblaškiusius lietuvius, steigiant specialiai tam skirtą organizaciją. Tuo tikslu 1932m. vasario 7 d. buvo sušauktas steigiamasis Draugijos užsienio lietuviams remti (DULR) susirinkimas. Draugijos įkūrimo pradininkai buvo Jonas Endrikis Grigolaitis (1902–1957; mažlietuvių veikėjas, žurnalistas), Kazys Kasakaitis (1903–1977; teisininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas), Rapolas Skipitis (1887–1976; teisininkas, advokatas), Juozas Vanagas Simonaitis (1874–1960; Lietuvos žemės ūkio ministerijos Buhalterijos skyriaus vadovas, DULR valdybos iždininkas nuo 1935 02 03). 1932 02 07 metams išrinkta DULR valdyba. Ją sudarė R. Skipitis, prof. Mykolas Biržiška (1882–1962; lietuvių literatūros istorikas, Nepriklausomybės Akto signataras); K. Kasakaitis; Vincas Daudzvardas-Daugvardis (1893–1941; Lietuvos kariuomenės kapitonas, žurnalistas, Šaulių sąjungos veikėjas); Jonas Kalnėnas (iki 1925 m. Zagorskas (1901–1941); 1931–1940 m. „Trimito“ redaktorius); Petras Ruseckas (1883–1945; majoras, spaudos darbuotojas) ir Ona Kairiūkštienė-Skiparytė (1889–1959; 1929–1940 m. Lietuvos URM sekretorė).

Tai buvo apie 500 narių jungusi visuomeninė organizacija, kuriai lėšų skyrė ir Lietuvos vyriausybė. Draugijos nariais galėjo būti visi lietuviai, pritarę jos tikslams. DULR sudarė ne tik tikrieji nariai, bet ir nariai rėmėjai, mecenatai, garbės nariai. Draugijos siekis buvo sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją. Ji turėjo padėti valdžiai, lietuvių išeivių kultūrinei ir politinei veiklai. 

Draugija steigė skyrius Lietuvoje. 1935 m. draugija turėjo 17 skyrių Lietuvoje ir 3 skyrius užsienyje: Argentinoje, Liuksemburge ir Urugvajuje. Kartą per metus Draugija kvietė visuotinį susirinkimą, buvo renkama skyriaus valdyba. 

Nors DULR darbo pradžia buvo nelengva – stokota patirties, žmonių ir lėšų, tačiau Draugija rengė planingos veiklos projektą. 
Gaudama aukas bei rengdama loterijos vakarus, parodas ir balius, Draugija telkė lėšas, palaikė ryšius su užsienio lietuviais, skleidė tarp jų tautines idėjas, finansavo gyvenamųjų namų lietuviams emigrantams statybą Buenos Airėse (Argentina), Rygoje, Aknystoje (Latvija), padėjo išlaikyti lietuviškas mokyklas (mokėjo algas mokytojams), šelpė neturtinguosius, rinko aukas, rengė loterijas, parodas. Didelę materialinę paramą teikė Rytų Prūsijos lietuviams. Per vasaros atostogas Palangoje rengdavo lituanistikos kursus, kuriuos lankė Draugijos remiamų mokyklų mokytojai, Lietuvoje besimokantys užsienio lietuviai studentai ir vasaroti atvykę užsienio lietuviai. 
1935 Kaune DULR surengė Pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą. Tai buvo ryškiausias įvykis DULR veikloje. 
Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrikdė DULR veiklą – tapo sunkiau susisiekti su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Draugijos dėmesys labiau nukrypo į Vilniaus kraštą. 

Vyriausybė Draugijos veiklai tegalėjo skirti gerokai mažiau lėšų. 

1940 m. liepos 1 d. išėjo paskutinis DULR žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeris, kuriame jau nė žodžio nebuvo užsiminta apie Draugiją ir jos veiklą. Tai buvo DULR veiklos pabaigos ženklas.

 

Draugijos užsienio lietuviams remti (DULR) skyriai Lietuvoje

 

Draugijos užsienio lietuviams remti (DULR) skyriai užsienyje

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku