Įvadas

Sukaktys įpareigoja ir primena, svarbiausia – suteikia galimybę pažvelgti kitomis akimis į iškilios asmenybės veiklą. Karai, įkalinimas, pabėgėlių stovykla, emigracija – kaip skaudžiai tai atliepia dabartinę pasaulio būklę! Iškilaus lietuvio ir žemaičio profesoriaus, fiziko, veiklaus visuomenininko Igno Končiaus (1886-07-31‒1975-02-19) darbai ir vertybės, nepaisant negandų, kaip niekad stiprina ir palaiko dvasią. 

Profesoriaus darbai aprašyti Eglės Makariūnienės parengtoje literatūros rodyklėje, kurioje pateikta ne tik bibliografinė informacija, kiekvieno darbo anotacija, bet ir trumpai aprašyti svarbiausi mokslininko veiklos dalykai, atkreiptas dėmesys į jo kraštotyrinę publicistiką, pabrėžiama tęstinio straipsnių ciklo Žemaičių kryžių ir koplytėlių statistika svarba. Šis ciklas tyrinėtas Vidos Savoniakaitės – kaip fiziko etnografo Igno Končiaus Žemaitijos kryžių bei koplytėlių tyrimai, atlikti 1911–1940 metais, siejasi su pasaulio statistikos ir etnografijos tematika. I. Končiaus kaip etnologo raiška plačiau aptarta Linos Dzigaitės leidinyje Ignas Končius ir jo „Žemaičių šnekos“. Lietuvoje rinkęs medžiagą apie kryžius, koplytėles, koplytstulpius, pateikęs kryžių ir skulptūrų siužetų statistiką, emigracijoje I. Končius pats drožinėjo, o jo darbus išsamiai ištyrė Skaidrė Urbonienė.

Po I. Končiaus mirties išleistas jo raštų bei atsiminimų dvitomis „Mano eitasis kelias“ (2001 ir 2006). Šio rinkinio pirmąją knygą spaudai parengė Žygintas Būčys, Rita Eirošiūtė ir Vitalija Jočytė, antrosios sudarytojai – Birutė Kulnytė ir dr. Algirdas Končius, profesoriaus vyriausiasis sūnus, o dvitomį išleido Lietuvos nacionalinis muziejus. Pirmąjį tomą baigia profesoriaus bibliografijos rodyklė, 1990 metais parengta E. Makariūnienės, o Vacio Miliaus papildyta. Pakartotinai solidi dviejų dalių knyga išėjo 2016 metais. Kaip jos epilogas „Mokslo Lietuvoje“ išspausdintas jautrus Gedimino Zemlicko pašnekesių ciklas su profesoriaus sūnumi Algirdu Končiumi (2001). 

Tėviškė – namai – šeima – pagrindiniai profesoriaus gyvenimo leitmotyvai. Krašto pažinimas persipynė su I. Končiaus profesiniais interesais, teikė gilesnį požiūrį į mokslą, kultūros reiškinių išliekamąją vertę. Šia paroda siekiama, kad atmintis, prikelta iš lentynų, bylotų viltį...

Parodą rengė Eglė Šegždienė
Redagavo dr. Artūras Judžentis ir dr. Giedrė Miknienė
Medžiagą internetui pateikė Audronė Steponaitienė
Dokumentų skaitmenines kopijas pateikė Valentina Marmienė