M. K. Pacas ir Pacų genealoginiai medžiai
Vieni unikaliausių dokumentų yra Pacų genealoginiai medžiai. Pacų giminė sukūrė netikrą itališkos kilmės teoriją – išgalvojo sąsajas su Florencijos Pacių (Pazzi) gimine, o kokią istoriją jie pasakojo savo genealoginiuose medžiuose? Bibliotekoje saugoma XVIII a. pradžios Pacų giminės juodraštinė genealoginė schema, XVIII a. Pacų giminės genealoginė schema ir Pacų genealoginis medis.
Kaip rodo dr. A. Railaitės-Bardės tyrimas, ,,XVIII a. pradžios Pacų juodraštinėje genealoginėje schemoje galima išskirti net tris skirtingus braižus. Tai rodo, kad šaltinis papildytas du kartus. <...> Genealoginės schemos papildymai atlikti netrukus po jos sudarymo“. Išsamesnio tyrimo, kaip šiose schemose ir medžiuose aprašomas M. K. Pacas, autorė nėra atlikusi, tačiau tai ir nebuvo jos tyrimo objektas.
Plačiau: Railaitė-Bardė, Agnė. Origo et arma: kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, p. 93–94.
Taigi atkreipkime dėmesį, kaip šioje schemoje aprašomas M. K. Pacas? Schemoje įrašyta: ,,1675 Iuni: 29 Michal Kaz[i]mie[rz]: Pac Het[man]: W[ielkiego] X[ięstwa] Litt[ewskiego] Woie[wodztwa]: W[ilenskiego] Fundator“ („1675 m. birželio 29 d. Mykolas Kazimieras Pacas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, Vilniaus vaivada ir fundatorius“).
1675 m. datą galime sieti su tais metais jo sudarytu testamentu. Nuo 1667 m. jis buvo didysis etmonas, o nuo 1669 – ir Vilniaus vaivada. Fundatorius – greičiausiai nuoroda į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Vilniuje, kurią fundavo Mykolas Kazimieras Pacas.
Iš šios schemos matyti, kad Pacų giminei buvo būdingas ryškus legendinis genealoginis savimonės aspektas. Kaip rodo dr. A. Railaitės-Bardės tyrimas, ,,medis neišsiskiria ikonografiniu puošnumu, tačiau apskritimai, kuriuose surašyta giminės genealogija, nėra vienodi. Jie skiriasi dydžiu ir ryškumu. Pacų legendiniai protėviai vaizduojami apačioje atskiruose dideliuose apskritimuose, kurie nėra tiesiogiai įjungti į genealoginę schemą. Nors pažymima, kad nėra žinoma visa išsami legendinių protėvių genealogija, iš pateiktos informacijos sužinome, kokia giminės kilmės istorija gyvuoja Pacų genealoginėje savimonėje. Genealoginėje schemoje nurodoma, kad 3995 m. nuo pasaulio sukūrimo Cosmus Pacius, kuris buvo Consul Romanus Pontifex Maximus, kartu su savo artimais giminaičiais, t. y. su Palemonu Publijumi, Prosperu Cezariniu Kolumnu, Dausprungu ir kitais, po Farsalo mūšio, bijodami Julijaus keršto, iš Romos atkeliavo į Lietuvą. <...> Kiti du Pacų giminės protėviai (irgi tiesiogiai neįjungti į pačią genealoginę schemą) vaizduojami dideliuose išryškintuose apskritimuose <...>. Tai Vilhelmas Pacas <...> ir Steponas Pacas. Vis dėlto labiausiai genealoginėje schemoje išryškinta ir pačiame viršuje, tačiau irgi tiesiogiai į genealoginę schemą neįjungta, vaizduojama Marija Magdalena de Pazzi iš Florencijos“.
Plačiau: Railaitė-Bardė, Agnė. Origo et arma: kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, p. 107–108.
Atkreipkime dėmesį, kaip genealoginėje schemoje aprašomas M. K. Pacas: ,,Michal Pac W[oiewo]da Wilenski Hetman W[ielki] W[ielkiego] K[sięstwa] L[itewskiego] z Szemiothowny“ („Mykolas Pacas, Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas iš Šemetaitės“). Jo mama buvo Elžbieta Šemetaitė.
Naruševičių ir Pacų genealoginėje schemoje vaizduojamos devynios kartos, iš kurių trys yra Pacų giminės (Stanislovo Naruševičiaus šakoje).
Plačiau: Railaitė-Bardė, Agnė. Origo et arma: kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, p. 157.
Šiame genealoginiame medyje M. K. Paco pareigybės aprašomos žymiai plačiau: ,,Michal Pac obozny W: X: Lt; potym hetman wielki y woiewoda wilenski fundator [...] Kanon: Regula Latter: Konstytucyja na Seymie wyiednal“ („Mykolas Pacas, lauko stovyklininkas (gurguolininkas), po to – didysis etmonas ir Vilniaus vaivada, [...] Laterano kanauninkų vienuolyno fundatorius [...]“).
Apibendrinant galime teigti, kad giminės genealoginėse schemose ir medžiuose M. K. Pacas įvardijamas vis skirtingai. Nors ir pabrėžiamos jo didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados pareigybės, tačiau skirtingose schemose ir medžiuose jos papildomos kitomis pareigybėmis arba pabrėžiama jo kilmė (iš Šemetaitės) ir fundacinis (fundatorius) aspektas.