Skautas

Labai turiningas S. Kolupailos gyvenimo puslapis buvo skautija, į kurią jis atėjo 1933 metais. Ko gi ieškojo šioje organizacijoje pusamžis vyras, universiteto profesorius? Kaip pats teigia: „Susipažinęs su skautų organizacija Lietuvoje, ėmiau skautus skatinti keliauti mūsų upėmis ir ežerais, pažinti savo kraštą ir žmones. Dirbdamas su skautais, pajutau, kad geriausiai veikia gyvas pavyzdys. Jaunimą įtikinsi, kai pats negersi, nerūkysi, keliausi kartu su juo, nakvosi lauke palapinėje, gyvensi bendrais idealais. Ir štai senas profesorius duoda skauto įžodį, apsivelka jaunimo uniforma ir pasidaro tikras skautas visam gyvenimui! Paprastai senas žmogus prisimena malonią auksinę jaunystę, mano gi maloniausi prisiminimai – darbas su skautais: stovyklos, laužai, iškylos, kelionės baidarėmis, laukinių žmonių gyvenimas salose ar balose, iškilmingi paradai ir sunkūs žygiai, bendri vargai ir džiaugsmai“.
(Kolupaila, Steponas. Kodėl aš skautas? Skautų aidas, 1973, Nr. 2, p. 11) 

Kelionės baidarėmis Lietuvos upėmis ir ežerais, darbas skautų spaudoje, vandens maršrutų populiarinimas, skautiškos stovyklos, akademinės skautijos globa; paskautininkis, Vyriausiojo skautų štabo kelionių instruktorius, skautininkas, Lietuvių skautų sąjungos Tarybos (Lietuvoje ir išeivijoje) narys, skautiškųjų Svastikos ir Geležinio Vilko ordinų kavalierius – toks skautas buvo S. Kolupaila.

Profesorius savo baidarę buvo pavadinęs „Chronus“ (pagal spėjamą Nemuno pavadinimą Ptolemėjo žemėlapyje). Č. Kudaba, prisimena, kad 1966 metais, su kolegomis keliaujant Nerimi laivu, ant kurio buvo užrašyta „Profesorius Steponas Kolupaila“, daugelis pakrančių gyventojų (ypač Baltarusijoje) prisiminė Kolupailos pavardę ir jo legendinę „Chronus“ baidarę, kuria jis kelis kartus čia buvo plaukęs apie 1940 metus.

Mėgo keliones, rengė skautų ir studentų baidarių žygius, daugiadienes išvykas į užsienį, iškylas po Lietuvą su draugais ir kolegomis – menininkais, mokslininkais, dvasininkais (iš dažnesnių palydovų – A. Žmuidzinavičius, J. Gruodis, A. Sabaliauskas, J. Tumas-Vaižgantas, K. Pakštas, I. Končius, A. Žukauskas-Vienuolis).