Apie parodą

1683 m. rugsėjo 12 d. Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio vadovaujamos ginkluotosios pajėgos prie Vienos susirėmė su Osmanų imperijos kariuomene ir iškovojo istorinę pergalę, sustabdžiusią osmanų veržimąsi į Vidurio Europą. Po 180 metų, kai Abiejų Tautų Respublikos vardas jau buvo dingęs iš politinio Europos žemėlapio, tuomet mažai žinomai dailininkei ir skulptorei Elenai Skirmantaitei-Skirmantienei (Helena Skirmunttowa (Skirmuntt) ze Skirmunttów; 1827–1874) kilo mintis sukurti Vienos mūšio vizualizaciją populiaraus intelektualaus stalo žaidimo – šachmatų – lentoje. Ankstyva mirtis neleido skulptorei baigti šio kūrinio. Buvo sukurta 21 skulptūrėlė iš numatytų 32-iejų. 1873 m. jos (išskyrus paskutinę) eksponuotos Pasaulinėje parodoje Vienoje (dabar saugomos Lenkijoje, Nacionaliniame muziejuje Krokuvoje). 
1883 m. ruošiantis minėti 200-ąsias Vienos mūšio metines, fotografų Juliano Kostkos ir Ludwiko Mulerto fotoateljė, bendradarbiaujant su Maxymiliano Fajanso litografijos spaustuve, Varšuvoje buvo išleistas šachmatų figūrų fotografijų rinkinys. Vertingi šio leidinio egzemplioriai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. 
Senosios skulptūrėlių fotografijos ir pluoštas šachmatų figūrų eskizų, apie kurių egzistavimą ilgą laiką niekas nė neįtarė, – virtualios parodos „Elena Skirmantaitė-Skirmantienė: „...gal tai – geriausia, ką kada nors esu sukūrusi...“ centre. Pasakojimą apie šachmatus, kuriuos vienas skulptorės amžininkas pavadino „istorine poema“, papildo kūrėjos biografija, iliustruota vaizdais iš Rankraščių skyriaus rinkinių. 
E. Skirmantaitė-Skirmantienė – iš Rusijos imperijos užgrobtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių rusėniškosios dalies (dabar Baltarusija) kilusi garsios bajorų giminės atstovė, 1863–1864 m. sukilėlių ryšininkė, tremtinė, diaristė, keturių vaikų motina, silpnos sveikatos, bet stiprios valios moteris, jautusi nenumaldomą poreikį kurti. Negalėdama dailės akademijose įgyti nuoseklaus akademinio išsilavinimo, kuris tuo metu buvo vyrų privilegija, laužė lyčių stereotipus, tapybos ir skulptūros mokydamasi privačiai Vilniuje, Berlyne, Dresdene, Vienoje ir Romoje. Šiandien ji laikoma pirmąja profesionalia moterimi skulptore visoje buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje. Jos asmuo jungia lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių kultūras. 
Virtuali paroda skirta 150-osioms E. Skirmantaitės-Skirmantienės mirties metinėms paminėti. 

Parodos ir tekstų autorė Ingrida Pajedaitė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius)
Redaktoriai: dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Fotografės: Vika Petrikaitė, Valentina Marmienė
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė