Šachmatų figūrų eskizai

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (LMAVB RS), „Lietuvos dailininkų piešinių ir eskizų kolekcijoje“ (F320), saugomas pluoštas E. Skirmantaitės-Skirmantienės šachmatų figūrų eskizų. Iš viso 6 saugojimo vienetai, o tiksliau – 10 lapų su dažniausiai abiejose pusėse pieštuku pieštais skulptūrėlių ir jų fragmentų atvaizdais. Nėra nė vieno eskizo, kuris būtų autorės pasirašytas ar datuotas. Tik prie kai kurių figūrų atvaizdų pieštuku įrašytos sunkiai skaitomos jų pavadinimų santrumpos arba trumpos pastabos. Pavyzdžiui, prie vieno iš trijų Jono Sobieskio atvaizdų (valdovas pieštas iš nugaros ir iš šonų) pieštuku įrašyta pastaba: „wys. Króla.“ („Karaliaus aukštis“). Tad nieko keista, kad ilgus dešimtmečius Bibliotekos saugyklose eskizai gulėjo neatpažinti, tarsi dingę iš tyrėjų akiračio. Eskizų atribucija patikslinta visai neseniai, juos sugretinus su kitais Bibliotekoje saugomais E. Skirmantaitės-Skirmantienės piešiniais, detaliai išnagrinėjus kūrėjos rašysenos ypatumus ir identifikavus vaizduojamas figūras. 
Eskizuose atsispindi beveik visų 1683 m. Vienos mūšio nugalėtojų grupės skulptūrėlių (išskyrus Lokio) radimosi procesas, tuo tarpu Osmanų grupei atstovauja vos dviejų figūrų – Totoriaus ir kompozicijos „Etiopas su Mauru“ – atvaizdai. Kai kurios skulptūrėlės nupieštos itin kruopščiai, įvairiais rakursais, su mažiausiomis detalėmis, kitų – matomi tik siluetai, paskubomis nužymėti kontūrinėmis linijomis. Keturių figūrų, pavaizduotų vertikaliomis punktyrinėmis linijomis, nebūtų įmanoma net atpažinti, jei po jomis nebūtų pavadinimų santrumpų. Sukomponavusi šių figūrų „užuominas“ viena šalia kitos mažėjančia tvarka, skulptorė sprendė jų proporcijų, tarpusavio santykio ir hierarchijos problemas: Ginklanešys (rikis) mažesnio dydžio už Etmoną (valdovės atitikmuo), bet didesnis už Pažą ir Vaikinuką (pėstininkai). Eskizų skaičiumi ir įvairove išsiskiria Vėliavininko ir Totoriaus skulptūrėlės.
Pagal vaizduojamas figūras galima spręsti apie apytikrį eskizų sukūrimo laiką ir vietą. Dalis jų piešti tremties laikotarpiu, veikiausiai 1864 m. Tambove, bet dauguma – paskutiniu skulptorės kūrybos etapu Balaklavoje, Krymo pusiasalyje, apie 1870–1873 m. 
Po E. Skirmantaitės-Skirmantienės mirties eskizai buvo pervežti iš Krymo į Pinską, į Butrimavičių-Skirmantų rūmus. Čia jais ilgą laiką rūpinosi skulptorės duktė Konstancija Skirmantaitė, o šiai 1934 m. iškeliavus į amžinybę, kitos dukters – Kazimieros Skirmantaitės-Römerienės (Kazimiera Skirmunttówna Römerowa; 1865–1938) – ir jos sūnaus Antano Römerio (Antoni Römer; 1889–1973) rūpesčiu eskizai kartu su kitomis meno vertybėmis pervežti iš Pinsko į Vilnių, į Römeriams priklausiusius apartamentus Tilto g. 7. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais menininkės piešinių rinkinys perkeltas į buvusius grafų Tiškevičių rūmus – tuometės Valstybinės Vrublevskių bibliotekos (dabar – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) buveinę. Čia jie saugomi iki šiol.